Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Birželio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2829301234 
 567891011 
 12131415161718 
 19202122232425 
 262728293012 
Naujienos
 
2013 07 22
Juozas Imbrasas: „ES regioninei politikai įgyvendinti Lietuvoje trūksta regionų“

Tradiciškai susiformavę Lietuvos regionai, tapę ne tik etnografiniais, bet ir administraciniais vienetais, būtų svarbus postūmis Lietuvai sėkmingai ir efektyviai panaudojant kitąmet prasidėsiančio naujo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio paramą. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacijos narys Juozas Imbrasas, dirbantis EP Regioninės plėtros komitete. „Lietuvoje šiuo metu iš esmės nėra ES regionų reikalavimus atitinkančių regionų - valstybiniais įstatymais įteisintų administracinių vienetų, esančių žemesnėje nei valstybė pakopoje ir turinčių savo politinę savivaldą - būtent taip regionus apibrėžia Europos regionų asamblėjos deklaracija. Apskričių viršininkų administracijos panaikintos, įkurtų Regioninių plėtros tarybų statusas neaiškus, jos neturi nei savo administracijos, nei biudžeto, o atskiros savivaldybės, kiekviena į save traukiančios paramos paklodę, nepajėgios užtikrinti racionalaus lėšų panaudojimo viso regiono lygiu", - sakė europarlamentaras J. Imbrasas. Jo teigimu, Lietuva, beveik dešimtmetį būdama ES nare, regioninei politikai iki šiol teikė pernelyg mažą dėmesį. Eu­ro­pos Ta­ry­bos Vie­tos ir re­gio­nų val­džių kong­re­so at­sto­vai prieš pora metų domėjosi, kaip Lie­tu­vo­je įgy­ven­di­na­ma Eu­ro­pos vie­tos sa­vi­val­dos char­ti­ja ir konstatavo, kad mūsų regioninės savivaldos nėra. Dėl šios priežasties Lietuva patenka į tų posovietinių valstybių, kuriose dominuoja centro valdymas, sąrašą. Demokratinėse Vakarų šalyse egzistuoja trijų lygių valdžia: centro, regionų ir savivaldos. „Tokį kelia privalo rinktis ir Lietuva - ir vardan demokratinių vertybių, ir norėdama tikslingai panaudoti ES skiriamą paramą regioniniams projektams. Regionų lygiu įgyvendinami projektai būtų ir naudingesni, ir skaidresni: investicijos ateitų į visam regionui svarbius objektus, o ne pavienius statinius atokiose pamiškėse, kur retai kas beužsuka", - teigia J. Imbrasas.

Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad regioninė politika tampa vis svarbesnė ir reikalingesnė. Tačiau ne mažiau nei bendroji ES regionų politika yra svarbi ir kiekvienos valstybės narės regioninė politika, kuri Lietuvoje praktiškai buvo pradėta formuoti tik pradėjus ruoštis narystei Europos Sąjungoje ir šiuo metu kaip ir daugelis sričių atidūrusi nebaigtos reformos stadijoje. „Panaikinus apskritis, šalyje nebuvo pradėtas naujų Europos Sąjungos NUTS 2 regionų reikalavimus atitinkančių regionų formavimas ir susidarė iki šiol neužpildytas vakuumas.

Jį būtina nedelsiant užpildyti, nes būsimuoju finansiniu laikotarpiu ES prioritetas bus teikiamas dideliems ne tik tarpregioniniams, bet ir tarpvalstybiniams projektams, ir tam reikia būti tinkamai pasiruošus", - pabrėžė J. Imbrasas. Parengtoje Lietuvos Nacionalinėje pažangos programoje, kurioje yra nustatyti svarbiausi 2014-2020 m. prioritetai, regioninė plėtra įvardijama kaip vienas svarbiausių prioritetų, kuriam planuojama skirti 20 proc. nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos. „Vienos ar kitos srities paskelbimas prioritetine ir solidaus finansavimo jai skyrimas anaiptol nereiškia realios pažangos ir apčiuopiamos naudos. Būtina padaryti išvadas iš to, kaip buvo panaudota ligšiolinė parama regionuose, sukurti normalią regionų struktūrą ir įvertinti regioninius projektus rengiančių ir įgyvendinančių specialistų pastabas", - pabrėžė europarlamentaras.

Lig šiol patys regionai Lietuvoje galėjo disponuoti tik 11 procentų projektams skiriamos paramos. Tai rodo centrinės valdžios nepasitikėjimą vietose dirbančiais žmonėmis arba nenorą paleisti vadžias iš savo rankų. Bet kuriuo atveju tokią situaciją būtina keisti. Kai kurių savivaldybių specialistai siūlo regionams leisti disponuoti ne mažiau kaip 30 proc. visos paramos, nes patys regionai tikslingiau ir teisingiau pasirenka jiems svarbius projektus. Regionai ar savivaldybės norėtų patys skirstyti ir verslui skirtas lėšas, o turėtų būti naudojamos ne tik naujų darbo vietų kūrimui, bet ir esamų išsaugojimui. „Projektų vykdytojai regionuose dažnai pasigenda konkretumo, aiškumo, rengiant ir vertinant projektų dokumentus, formuluojant projektų reikalavimus.

Jie įsitikinę, kad gyventojų užimtumui skatinti skirtos lėšos būtų panaudojamos tikslingiau, jei jos būtų skirtos verslo įmonėms arba savivaldybėms, o ne darbo biržoms", - kalbėjo J. Imbrasas. Jis pastebėjo, kad tokie savivaldybių specialistų siūlymai iš esmės sutampa su EP Regionų komiteto išreikšta nuomone, kad visiškai išnaudoti šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą trukdo tokios kliūtys kaip nepakankamas finansinis savarankiškumas ir ribotos fiskalinės galios, per maža pažanga stiprinant vietos demokratiją, skaidrumą ir piliečių aktyvumą, nepakankamos žinios apie finansinę pagalbą, kurią vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų gauti pagal ES programas.

Tad regioninė politika Lietuvoje reikalauja kardinalių ir greitų pokyčių, nes antraip regioniniai projektai Lietuvoje gali strigti dėl paradoksalios priežasties: jiems įgyvendinti nebus regionų. Geriau jau nenutiktų taip, kad perfrazuodami garsią klasiko mintį, paramos skirstytojai galėtų paklausti: „Lietuviai, kam jums parama regionams, jeigu jūs neturite regionų?"