Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2013 08 13
Juozas Imbrasas: „Europietiška eismo kultūra prieš lietuvišką baudų sistemą. Kuri pranašesnė?“

Kelionių laiku vadinama vasara artėja į pabaigą, dar kartą patvirtinusi visuotinai pastebimą pastarųjų metų tendenciją: įvairiomis transporto priemonėmis keliauja vis daugiau žmonių. Bene pats svarbiausias kiekvienos kelionės kriterijus - jos saugumas. Visose valstybėse jam stengiamasi skirti kuo didesnį dėmesį, tik rezultatas ne visose yra vienodas. Matyt todėl, kad jis priklauso ne tik nuo valstybės priimamų teisės aktų, bet ir kiekvieno žmogaus pastangų. O jos, bent jau kaip rodo Lietuvos patirtis, tikrai nėra adekvačios vis griežtėjančioms baudoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl Lietuvoje pasigirdęs siūlymas vėl griežtinti baudas už greičio viršijimą sulaukia prieštaringų vertinimų ir verčia abejoti jo efektyvumu. Greičio viršijimas sudaro apie trečdalį visų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai neabejotinai yra viena didžiausių saugaus eismo problemų. Europos Komisijos duomenimis, greitį viršija apie 40-50 proc. vairuotojų. Bet ar realu tikėtis, kad baudų padidinimas juos sutramdys ir išspręs eismo saugumo problemas šalyje? Tokia viltis vargiai tikėtina. Juolab, kad baudų dydžiais mes tikrai vejamės ES saugaus eismo lyderes, bet saugumo keliuose lygiu - anaiptol. Ko gero, viena to priežasčių - bandymai problemą spręsti priešokiais, didinant baudas už atskirus pažeidimus, užuot pradėjus esmines permainas visoje saugaus eismo kūrimo sistemoje, kuri susideda anaiptol ne vien tik iš baudų.Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitete, kuriam priklausau, dažnai svarstomos saugaus eismo visoje Europos Sąjungoje problemos, aptarinėjami būdai ir priemonės joms spręsti. Ir šiose diskusijose baudų griežtinimas tikrai nėra pagrindinė tema. Juk bauda - tai kraštutinė priemonė, kuri skiriama už jau padarytą pažeidimą. Daug svarbiau yra atrasti ir įdiegti tokias priemones, kurios neleistų įvykti pažeidimui. Baimė, kad už greičio viršijimą gali būti skiriama didžiulė bauda, kol kas nėra ir vargu ar kada nors bus pakankamas motyvas neviršyti greičio. Ko gero, ne vienas greičio mėgėjas tai daro norėdamas nugalėti baimę - tiek dėl greičio, tiek dėl baudos. Bet jau psichologų sritis.

O kieno kompetencija ir atsakomybė yra eismo kultūros, atsakomybės keliuose ugdymas? Vairuotojus rengiančiose mūsų mokyklose tokios disciplinos nedėstomos. Jų vadovai pirštu rodo į švietimo ministeriją - esą tai ji turėtų labiau pasirūpinti bendrosios kultūros diegimu, bet nesibaigiančios švietimo reformos labirintuose tokiems dalykams laiko irgi, matyt, neatsiranda. O juk vairavimo, eismo kultūra yra tik sudedamoji bendros visuomenės kultūros dalis. Esu įsitikinęs, kad kol pėstieji pereidinės gatvę kur panorėję, jauni atletiški vyrukai leis sau blokuoti gatves, sustoję pasikalbėti neišlipdami iš automobilių ar lenktyniaus gatvėse vienas kitą „pasveikindami" iškeltu didžiuoju pirštu, situacija keliuose ženkliai nepagerės, kad ir kokios baudos už greičio viršijimą būtų numatytos. Europos Sąjungoje, lyginant su ES vidurkiu, mažiausias avaringumas yra Suomijoje, Austrijoje ir Olandijoje. Baudos už greičio viršijimą šiose šalyse yra išties nemažos. Pavyzdžiui, Olandijoje už važiavimą 20 km/val. didesniu greičiu numatyta 155 eurų (535 litai) bauda, o už greičio viršijimą 50 km/val. - 510 eurų (1760 litų) bauda. Austrijoje greičio mėgėjams skiriamos baudos siekia daugiau kaip 2 tūkstančius eurų (7000 litų).Lietuvoje šiuo metu už greičio viršijimą daugiau kaip 20 km/val. numatyta 200-500 litų bauda, už daugiau kaip 50 km/val. viršytą greitį - 600-800 litų bauda.

Akivaizdu, kad baudų dydžiais nelabai skiriamės nuo saugiai važinėjančių olandų, kuriems per pastaruosius keletą dešimtmečių sėkmingai įgyvendinant saugaus kelių eismo programą, pavyko žymiai sumažinti avarijų ir žūčių skaičių kelyje. Olandijos saugaus eismo politikos esmė yra ta, kad bet kokios kelių eismo saugumo priemonės turėtų būti sutelktos į žmonių elgesį ir kad pirmenybė būtų teikiama prevencinėms, o ne baudžiamoms priemonėms įgyvendinti. Vienas pagrindinių principų, kuriuo remiasi olandų saugaus eismo sistema, - užtikrinti, kad eismo dalyviai būtų gerai informuoti ir tinkamai išlavinti. Panašiomis nuostatomis paremtos ir kitų ES saugaus eismo lyderių - Suomijos bei Austrijos - saugaus eismo programos.Įvertinusi šią patirtį ir tai, kad mūsų šalyje keliuose žuvusių žmonių skaičius pastaraisiais metais didėja (pernai jis siekė 10,1 žmonių 100 tūkstančių gyventojų, 2011-aisiais šis rodiklis buvo 9,3, 2011-aisiais - 9,2 žmonės) Lietuva, spręsdama saugaus eismo problemas, neturėtų rintis vien tik primityvaus, bet tikrai neefektyvaus baudų didinimo kelio. Saugumas keliuose - tai daugybės faktorių visuma. Ją sudaro ir žmonių elgesys, ir transporto priemonių patikimumas, ir kelių būklė.

Norint iš tiesų pagerinti situaciją keliuose, reikia visa tai įvertinti ir imtis kompleksinių priemonių įgyvendinimo.