Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2013 08 22
J. Imbrasas: „Tuštėjančiose Lietuvos mokyklose – vis dar vyriausi Europos pirmokai“

Netrukus prasidėsiantis rugsėjis dar kartą patvirtins liūdną pastarųjų metų tendenciją: Lietuvoje nuolat mažėja pirmokų. Jau pranešta, kad šiais metais į pirmą klasę jų ateis dvigubai mažiau nei 1990-aisiais. Mokyklų duris šiemet pravers 26-27 tūkstančiai pirmaklasių. Kasmet vis labiau tuštėjančiose Lietuvos mokyklose pradedami mokyti vaikai nuo septynerių metų. Jaunesni priimami tik pagal atskirą tėvų prašymą ir atlikus vaiko brandumo testą. Ar jis tikrai būtinas? Tačiau tokia tvarka numatyta Švietimo įstatyme ir ja vadovaujantis mūsų vaikai yra vieni vyriausių pirmokų Europos Sąjungoje. Be Lietuvos septynmečiai pradedami mokyti tik dar poroje Skandinavijos valstybių. Visoje Europos Sąjungoje apie 90 proc. vaikų mokyklą pradeda lankyti būdami šešerių metų.

O kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui Nyderlandų karalystėje, turinčioje tikrai aukštos kokybės švietimo sistemą, vaikai pradėti lankyti mokyklą privalo vos sulaukę penkerių metų, o daugelis pradinukais tampa dar būdami ketverių. Gerai vertinamą švietimo sistemą turinčioje Didžiojoje Britanijoje vaikai į mokyklą pradeda eiti irgi būdami penkerių. Anaiptol neteigiu, kad Lietuva turėtų aklai kopijuoti vienos ar kitos šalies patirtį. Mokyklinis vaikų amžius turi būti nustatomas remiantis pedagogų ir psichologų vertinimais bei išvadomis, bet labai svarbu yra įvertinti ir demografinę, socialinę bei ekonominę aplinką. O ji ganėtinai paradoksali. Gimstamumas Lietuvoje mažėja. Vaikų skaičių mažina ir nesibaigianti emigracija. Tačiau vaikų darželiai, ypač didmiesčiuose, perpildyti. Vien Vilniuje į darželius nepatenka daugiau nei 1500 vaikų. Panaši padėtis Kaune, faktiškai visuose miestuose vietų vaikų darželiuose trūksta. Prasidėjus privatizavimo vajui, daug darželių buvo lengva ranka išparduota, pakeista jų paskirtis. O naujo vaikų darželio statyba šiuo metu kainuotų apie 12-15 mln. litų. Daugelis savivaldybių tokių pinigų neturi. Steigiami privatūs vaikų darželiai, kuriuose mėnesio mokestis siekia nuo 1000 iki 1500 litų už vaiką.

Tiek mokėti ne visi gali. Tačiau tai tik viena problemos dalis. Vaikų darželiuose trūkstant vietų, daugelis mokyklų yra pustuštės. Nors patalpos išnaudojamos tik dalinai, jų išlaikymo kaina - šildymas, komunalinės paslaugos, lieka ta pati. Dar didesnė blogybė - darbo netenkantys mokytojai. Situaciją bent iš dalies pavyktų pakeisti sumažinus pradinio ugdymo amžių ir nustatant jam šešerių metų ribą. Iš perpildytų darželių į tuštėjančias mokyklas išėjus pirmokais tapusiems šešiamečiams, vaikų darželiuose atsilaisvintų kitų šeimų laukiamos vietos, užpildyta bent dalis mokyklos patalpų ir išsaugotos mokytojų darbo vietos. Be abejo kartu turėtų būti padaryti ir esminiai pakeitimai pradinio ugdymo programose, kurios iki šiol gerokai gąsdina ne vieno būsimo pirmaklasio tėvus. Jų nuogąstavimai, ar šešerių metų vaikas gerai jausis didelėje klasėje, nuolat drausminamas ir įspraustas į suolą, yra visiškai pagrįsti. Pradinio ugdymo programa turėtų būti orientuota ne į pavyzdingo mokinio lipdymą, o visapusės asmenybės ugdymą.