Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2013 09 06
Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas šių metų rugpjūčio 30 dieną dalyvavo unikalaus smėlio skulptūrų parko atidaryme Minijos slėnyje
Minijos slėnyje - atgimę Gandingos legendos.

 

Pasakojama, kad mergaitė Gandingos (anksčiau - Gondinga) papėdėje pamatė atriedančią karietą su jaunikaičiais. Šie, pasirodo, velniai buvo, bet vežėsi pilnas skrynias aukso. Metusi į skrynią rožančių, kad tų turtų galėtų gauti. Bet velniai nebūtų velniai: ne tik merginą apgavo, bet ir iš rugiapjūtės pabaigtuvių grįžtančiam muzikantui vietoje aukso į kepurę arklio mėšlo pripylė... Norite - tikėkite, norite - ne, bet kalbama, kad piliakalnyje buvusi giltinė, kuri gobšuolius į požemį nusitempdavo, o Stonaičių dvaro savininkas Krontauskis dėl gobšumo savo vienintelę dukrą prarado. Tačiau tikrai Gandingos apylinkės gyventojai vidudienį galėdavo pamatyti ant pilies jodinėjant pulką ginkluotų raitelių arba ganantis galvijų bandą, tačiau, nuėję prie pilies, ten nieko nerasdavo. O dar senoliai pasakoja, kad ant to kalno senovėje buvo kūrenama šventoji ugnis, kurią saugojo nekaltos mergaitės. Taigi, buvo laikai...

 

O jie paskutinėmis rugpjūčio dienomis atgijo Minijos slėnyje įsikūrusiame poilsio ir pramogų komplekse „Žemsodis" (7 km nuo Plungės). Ir ne šiaip sau - šiemet su­kan­ka 760 me­tų, kai Gan­din­ga pir­mą kar­tą paminėta is­to­ri­jos ša­lti­niuo­se. Idėja atgaivinti paslaptingas piliakalnio legendas bei meniškai pateikti pilies gynėjų narsą ir pasiaukojimą gimė Plungės rajono savivaldybės merui, partijos Tvarka ir teisingumas Plungės skyriaus pirmininkui Albinui Klimui. Juk kas nesidomi praeitimi, tas niekada nekurs ateities. O šiandienos žmogus, manantis viską išmanąs, dažnai į istoriją ranka numoja. Todėl reikėjo - meniškai, įtaigiai - patraukti, o gal net prikaustyti jo dėmesį prie savo praeities ir ištakų detalių. Reikėjo į unikalią Žemaitijos gamtą įpinti ir iš Žemaitijos kilusių menininkų sukurtą praeities dienų dvasią. Pagaliau reikėjo deklaratyviai pareikšti, kad tik fiziškai ir dvasiškai stipri tauta galėjo tapti šiandienos Lietuvos šeimininke. Todėl neatsitiktinai ekspozicijos tema - „Nuo Gan­din­gos did­vy­rių iki Lie­tu­vos Eu­ro­pos Są­jun­go­je".

 

O ir merui reikėjo ne tik diplomatijos, bet ir laiko sutarti dėl būsimo skulptūrų parko vietos, dėl reikalingų medžiagų, technikos, netgi legendas kažkas turėjo išversti į latvių kalbą. Reikėjo surasti ir pasikviesti talentingus, bet tuo metu neužimtus menininkus, sudaryti jiems sąlygas dirbti ir gyventi. Tačiau prieš tre­jus me­tus už­si­mez­gu­si pa­žin­tis su ak­ty­viu skulp­to­riu­mi Do­na­tu Moc­ku­mi, atrodė, padės vaizduotėje ryškėjantį planą paversti realybe. Smėlio skulptūrų parkas Minijos slėnio žalumoje jau gyveno ir Donato mintyse.

 

Prasidėjo ir darbai, ir kūryba. Smė­lio skulp­tū­ras kū­rė dešimt ta­len­tin­gų me­ni­nin­kų iš Lietuvos ir Latvijos: Taut­vi­las Po­vi­lio­nis, Artūras Burneika, Vik­to­ri­ja Rus­ko­ny­tė, Ag­ne­sė Rudzytė-Kirilova, Ma­ri­ja Pun­cu­lė, Ine­sė Valterė-Ulandė, Lau­ra Šė­ry­tė, Kar­lis Ilė ir Ana­to­lijus Ki­ri­lovas. Oras buvo pavydėtinai palankus, lyg pati gamta alsuotų mistikos ir kūrybos derme. Per savaitę ryškėjo veidų, karžygių ir žirgų kūnų, ginklų ir statinių kontūrai, o jau savaitgalį gausūs žiūrovai stebėjosi ir gėrėjosi atgimusiomis legendomis: „Mer­gai­tė ir ro­žan­čius", „Po­ky­lis Gan­din­gos pi­lies po­že­miuo­se", „Pask­le­piai", „Gy­ve­no du kai­my­nai", „Sar­gai", „Ži­lo­je se­no­vė­je", „Rai­ti žmo­nės" ir net sumanymo idėją apibendrinančia skulptūra „Svei­ki at­vy­kę!" Taip gimė pirmasis Žemaitijoje plastiškų smėlio skulptūrų parkas, kuris, norisi tikėti, dar ilgokai ne tik džiugins lankytojų sielas, bet ir leis įsišėlti vaizduotei.

 

Rengiant šį unikalų parką, reikėjo daugelio žmonių pastangų ir supratimo. Pirmasis idėjos svarbą suprato ir finansiškai parėmė Europos Parlamento „Laisvės ir demokratijos Europos" frakcijos vicepirmininkas Rolandas Paksas. Nuoširdžiausiai parko gimimu rūpinosi architektas Donatas Mockus, vietą darbui ir skulptūroms geranoriškai suteikė „Žemsodžio" savininkai Milita ir Rimas Valčiukai, ir medžiagomis, ir reikalinga technika apsirūpinti padėjo bičiuliai iš UAB „Plungės Jonis". Projektą įgyvendinti padėjo TŪB „Meškinas" (vadovas Viktoras Mačernis), UAB Milašaičių lentpjūvė (vadovas Artūras Simanauskas), UAB „Platelių ąžuolas" (direktorius Gediminas Zaleckas), UAB „Blikas" (direktorius Gytis Lagunavičius), UAB „Keliavežys" (vadovas Arvydas Baleckas), negailėdamas laiko ir nuosavos technikos dirbo Antanas Kelertas, organizacinius klausimus padėjo spręsti Karklėnų kaimo šeimų bendruomenė „Karkuoja" (pirmininkė Aldona Slančiauskienė). Kad parko atidarymo šventė taptų įspūdinga, nuoširdžiai stengėsi meno kolektyvai ir atlikėjai: Platelių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir šokėjų grupė (vadovas Virginijus Valančiūnas), Plungės kultūros centro kamerinis choras (vadovas Arvydas Vildžiūnas), Alionos ir Aivaro Alminų šeimos ansamblis, Plungės „Saulės" gimnazijos dainininkė Gabrielė Šalvytė (mokytoja Elena Klimienė) bei šventės vedėjas Egidijus Vaškilevičius. Apie slėnyje vykusį kūrybinį procesą bei jo rezultatus visuomenę informavo Žemaitijos televizija (vadovas Algirdas Šimkevičius), laikraščiai „Žemaitis" (redaktorius Rimantas Mėčius) ir „Plungė" (redaktorė Rūta Adamonienė).

 

Rudenėjantis Minijos slėnis iš lėto dažosi pastelinėmis spalvomis. Jų švelnioje apsuptyje dar didingiau ryškėja čia atgimusios Gandingos legendos. Kviečiame dar pabėgti nuo kasdienos šurmulio, sugrįžti čia ir paleisti savo vaizduotę pasivaikščioti su ją audrinančiais personažais...

 

Daugiau nuotraukų puslapio www.tvarka.lt fotogalerijoje

 

 

Plungės rajono savivaldybės informacija