Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2013 10 01
Juozas Imbrasas: „Gudrūs šilumos tiekėjai mezga naujus pančius Lietuvai“

Energetikos ir šilumos ūkio lobistai visiais laikais Lietuvoje turėjo pakankamai daug įtakos. Atrodytų, kad po keleto ar net keliolikos teisės aktų pakeitimų per pastaruosius metus ta įtaka turėjo gerokai sumažėti. Tačiau neapsigaukime - taip nėra. Nepaisant to, kad kai kurios įstatymų nuostatos lyg ir ėmė riboti šilumos tiekėjų savivalę ir nežabotą pelno siekimą, tačiau įstatymuose dar liko pakankamai tokių landų, kuriomis pasinaudoję monopolininkai gali diktuoti savo sąlygas. Pasipriešinti jiems būtų lyg ir galima, tik bėda, kad nėra priimta tinkamų poįstatyminių teisės aktų. Suprasdami, kad anksčiau ar vėliau teks palikti ilgai nuomotus savivaldybių šilumos ūkius, kai kurie šilumos tiekėjai, manau, rado būdą net ir išėję pasilikti.

Į šalies savivaldybes vienas po kito suka žygūnai, ieškodami galimybių įsigyti kokias nors šilumos gamybai tinkamas patalpas ar žemės sklypus katilinių statybai. Alytuje, kalbama, buvusios katilinės patalpas jau nusipirko kažkokia firma iš Mažeikių. Jonavoje į šilumos gamybą dairosi kiti savininkai. Vilniuje naujas katilines įrengti ketina net keletas bendrovių, tarp jų - ir iš „rubikonininkų" susikūrę nauji dariniai. Ne taip seniai Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą leisti sostinėje statyti naujas katilines, kurių bendra galia sudarytų iki 400 megavatų. Turint omenyje, kad išnuomoto Vilniaus šilumos ūkio bendras galingumas sudaro apie 2000 megavatų, o didžiausias poreikis yra apie 1200 megavatų, tai naujos katilinės visiškai nereikalingos, paprasčiau būtų modernizuoti jau esamas.

Deja, to niekas nedarys, nes Vilniaus šilumos ūkio nuomos terminas po keleto metų baigsis. Verslininkai skaičiuoja paprastai - kam papildomai investuoti į savivaldybės turtą, kai galima investuoti į savo turtą, o vėliau diktuoti sąlygas šilumos tiekimo srityje. Nepamirškime, kad Europos Parlamentas dar praėjusių metų rudenį yra patvirtinęs Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą. Ji numato konkrečias priemones efektyvesniam energijos naudojimui užtikrinti, nes efektyvus energijos naudojimas - labai aktuali problema visoje Europos Sąjungoje, kuri yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų sutaupyti 20 proc. dabar vartojamos energijos, 20 proc. jos pasigaminant iš atsinaujinančių šaltinių. O kaip pas mus siekiama efektyvumo, jeigu savivaldybės, pačios turėdamos reikiamus pajėgumus, leidžia privatininkams statyti naujas katilines? Ar tai reiškia, kad valstybė ir savivaldybės jau galutinai nuleido rankas prieš šilumos tiekėjų monopoliją? Vieni diktavo, išsinuomavę tuos tinklus, kiti ar net tų pačių dukterinės firmos vėl diktuos savo sąlygas ir toliau skurdins šilumos vartotojus.

Tad kol valstybė tarsi ir demokratiją šilumos ūkyje vaidins, pigesnės šilumos kainos visuomenė nesulauks. Ne vienus metus trukusio šilumos ūkių nuomos istorijos parodė, kad teisė patikėti šilumos tiekimo paslaugą privačioms bendrovėms baigiasi kaip toje pasakoje apie šakneles ir viršūnėles. Kad ir ką besodintume, derlius vis tiek monopolininkams atitenka. Išeitis tik viena, apie kurią kalbu ne pirmą kartą: savivaldybės su valstybės pagalba turi nedelsiant perimti šilumos ūkį į savo rankas ir atsikratyti tokių „kaimynų", kurie praėjusiais metais iš televizijos ekranų kas vakarą pas mus beldėsi.