Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Kovo 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 303112345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 272829303112 
Naujienos
 
2013 10 23
Seimo balsavimas dėl Pakso - smūgis vienam iš apkaltos architektųSkaitykite daugiau: Seimo balsavimas dėl Pakso - smūgis vienam iš apkaltos architektų
Antradienį Seimas pirmą kartą balsavo dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų iš prezidento pareigų pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas" lyderiui Rolandui Paksui vėl dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose. Už Konstitucijos pataisą balsavo net 101 Seimo narys. Tik 1 buvo prieš, 21 susilaikė. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre byloje „Paksas prieš Lietuvą" yra konstatavęs, kad draudimas iki gyvos galvos drausti eiti pareigas, susijusias su priesaikos davimu, yra neproporcingas ir pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvenciją. Seimo balsavimas yra didžiulis smūgis išrinktam Strasbūro teismo teisėjui ir visos šios neteisėtos istorijos architektui - buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Egidijui Kūriui.Skaitykite daugiau: Seimo balsavimas dėl Pakso - smūgis vienam iš apkaltos architektų -

 

Leis kandidatuoti

 

Antradienį 101 Seimo nariui balsuojant „už" ir tik 1 „prieš", o 21 susilaikius, Seimas po pirmo balsavimo pritarė, kad Konstitucijos 74 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

 

PAKSAS: ŽMOGAUS TEISĖS NESUDERINAMOS SU KŪRIU

 

Tai daroma, kai iš pareigų apkaltos metu pašalintas prezidentas Rolandas Paksas Strasbūre esančiame Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėjo bylą, kurioje ginčijo draudimą jam iki gyvos galvos siekti pareigų, kuriose reikia duoti priesaiką.

 

Seimas turės dar balsuoti vieną kartą ir po to priimti konstitucinį įstatymą. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad parlamente yra politinė valia įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.

 

KT peržengė Konstituciją?

 

Po pašalinimo iš prezidento posto Konstitucinis Teismas (KT) 2004 metų gegužę išaiškino, kad Konstituciją pažeidęs asmuo iki gyvos galvos negali užimti priesaikos reikalaujančio posto.

 

Jau tada būta teisininkų kritikos, kad KT peržengė savo kompetencijos ribas, mat pagrindiniame šalies įstatyme yra baigtinis sąrašas atvejų, kai asmeniui draudžiama kandidatuoti, ir šis sąrašas gali būti pildomas tik keičiant Konstituciją. Be to, paviešinti tuomečio KT pirmininko E. Kūrio, šio sprendimo autoriaus, susitikimai su apkaltos iniciatoriais, tai yra viena iš proceso šalių. Žinoma, kad KT nariai slapta ragino Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus kreiptis į KT dėl R. Pakso galimybės kandidatuoti, „o KT jau yra reikiama dauguma". Šis politizuotas sprendimas gimė baiminantis, kad R. Paksas gali sulaukti piliečių simpatijų artėjančiuose rinkimuose dėl susikurtos aukos aureolės.

 

Teisinė šizofrenija

 

Tačiau iš tiesų Seimui net nereiktų keisti Konstitucijos, jei ne buvusio KT pirmininko, o dabar - paradoksalu - išrinkto Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo E. Kūrio intrigos ir ambicijos.

 

Teisinėje valstybėje privalo būti gerbiamos visų piliečių teisės ir laisvės. Į tai atkreipė dėmesį ir Strasbūras. Galimybę vis dėlto tapti Seimo nariu R. Paksui suteikė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), paskelbdamas, kad toks draudimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai.

 

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos konstitucinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą - priimti atitinkamą Konstitucijos pataisą ar pataisas", - pareiškė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

 

Pernai rugsėjo mėnesį KT priėmė sprendimą, kad Seimo priimtas įstatymas (leidžiantis R. Paksui kandidatuoti) prieštarauja Konstitucijai ir dėl to turi būti keičiamas pagrindinis šalies įstatymas, ką Seimas dabar ir pradėjo daryti.

 

Po KT nutarimo susidarė absurdiška situacija, kai dabar Konvencijai tokiu atveju prieštarauja ir Lietuvos Konstitucija. Tačiau nė vienos Europos Tarybos valstybės narės Konstitucija iš tiesų neprieštarauja ir negali prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. Be to, Konstitucija dabar nekeičiama kažką išbraukiant, o pildoma. Tai yra naikinamas draudimas, kurio tekste net nėra.

 

„KT turėjo pripažinti, kad jo ankstesnis aiškinimas, draudžiantis žmonėms grįžti į politiką, nebegalioja, nes jis neatitiko EŽTT nuostatų. Kitaip sakant, turėjo pripažinti, kad jo aiškinimas buvo nevykęs ir kad jo atsisakoma", - KT sprendimą tada kritikavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

 

Toks pasiūlymas buvo, Konstitucinis Teismas šiuo klausimu buvo nevieningas - paskelbtos dviejų teisėjų - konstitucinės teisės profesorių Gedimino Mesonio ir Egidijaus Šileikio - atskirosios nuomonės, siūlančios keisti vadinamąją konstitucinę doktriną.

 

„Kai teisėjas pasisako ir pareiškia nuomonę, kuri skiriasi nuo daugumos, tai vis tiek yra parodomas labai svarbus dalykas, kad Konstitucija nėra kaip matematika, kur yra vienas teisingas atsakymas. Tai nors atskiroji nuomonė nepakeičia bendros nuomonės, vis tiek yra priminimas, kad būtų buvę galima pagalvoti kitaip", - komentavo Vilniaus universiteto docentas K. Girnius.

 

Teisininkų, ypač teisėjų, bendruomenėje vieša paslaptis, kad KT nariai tada ketino priimti visai kitokį sprendimą, tačiau, sakoma, patyrė brutalų spaudimą iš buvusio KT pirmininko E. Kūrio ir jo pagalbininkų.

 

Tačiau E. Kūris, net ir išrinktas Europos žmogaus teisių teismo teisėju, toliau politikuoja ir bando diriguoti Konstituciniam Teismui ir politiniam procesui.

Iš www.alfa.lt