Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2013 11 04
Juozas Imbrasas: „Pensininkams ir vėl primetama valstybės „gelbėtojų“ dalia“

Nesu prieš didėjančius atlyginimus. Priešingai - noriu, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje gautų jam orų pragyvenimą ir poreikių tenkinimą garantuojančias pajamas. Tačiau situacija, kai vienų gerovė kuriama kitų, labiau pažeidžiamų, labiau skurstančių sąskaita, stumia į neviltį ne tik pensininkus, bibliotekininkus, kultūros darbuotojus. Ji stumia į neviltį ir kiekvieną žmogų, suvokiantį, kad taip tik dar labiau supriešinama visuomenė ir didinama socialinė atskirtis. Būtent tokios tendencijos vėl išryškėjo dabar, kai palikus už borto nuo krizinio meto įstatymų labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes, garsiai skaičiuojama, keliais tūkstančiais didesnius atlyginimus jau netrukus gaus teisėjai ir ministerijų vadovai bei tarnautojai. Ta suma, kuria padidės jų atlyginimai, neretai prilygsta, o kartais net viršija visą bibliotekininko atlyginimą, nekalbant jau apie pensijas. Sprendimas pirmiausia atstatyti solidžius atlyginimus gaunančių teisėjų ir valstybės tarnautojų atlyginimus, kultūrininkus ir pensininkus palikus laukti iki kitų ar dar kitų metų, yra paprasčiausiai negražus, nemoralus ir, žinoma, neteisingas.

Elementari logika sako, kad eilinį kartą pradėta ne nuo to galo. Krizės metų taupymas pensininkų sąskaita ir taip pablogino jų gyvenimą. Daugeliui šių žmonių pensija yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis, nes vyresnio amžiaus žmonių galimybės užsidirbti yra itin menkos. Ir tai - ne tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. Europos Komisijos parengtoje adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkėje, kuriai Europos Parlamentas pritarė šių metų pavasarį, pabrėžiama, kad Europoje dirba pernelyg mažai vyresnių nei 60metų amžiaus žmonių. 2010m. vidutinis vyresnių nei 55metų žmonių dalyvavimas darbo rinkoje buvo 46,3proc. Žinoma, situacija skirtingose Sąjungos šalyse buvo skirtinga. Pavyzdžiui, Švedijoje dirbo beveik 74 proc. tokio amžiaus žmonių, Danijoje - 61, Olandijoje - 26, o Belgijoje - vos 49 proc. Tų pačių metų duomenimis, Europos sąjungoje žmonės vidutiniškai nustoja dirbti sulaukę 61 metų. Akivaizdu, kad įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga, o pagrindinis jų pajamų šaltinis - pensija - , ištikus krizei tampa, valstybės finansų stabilumo garantu ir tokiu išlieka net ir krizei pasibaigus.

Gal tiksliau būtų sakyti: kai krizė vieniems baigiasi, o kitiems ji, kaip buvo taip ir tebėra, procesas be pabaigos. Kaip minėjau, nesu atlyginimų didinimo priešininkas. Esu įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus turi gauti deramą už savo darbą ir kvalifikaciją. Tačiau valstybė turi vienodai pagarbiai žiūrėti į kiekvieną žmogų. Ir skirstydama savo finansus - taip pat. Mažinant krizės paveiktos valstybės biudžetą, daugelis pensininkų atsidūrė ties skurdo riba. Kodėl jie ten paliekami ir dabar? Kodėl neieškoma būdų su nuskriaustais ir tą skriaudą kantriai ištvėrusiais žmonėmis? Visiškai pritariu mūsų frakcijos vicepirmininko Rolando Pakso siūlymui ne tik parengti naują atlyginimų bei pensijų atstatymo tvarką, bet ir numatyti asignavimus kitų metų valstybės biudžete. Svarstymui pateiktame mūsų valstybės biudžeto projekte yra numatytas 1,9 procento deficitas. Tai susiję su planais 2015 metais įsivesti eurą. Tačiau Mastrichto kriterijai mums leidžia turėti biudžeto deficitą iki trijų procentų. Skirtumas sudaro daugiau kaip 1, 2 milijardo litų, kurie leistų iš esmės spręsti ir pensininkų, ir valstybės tarnautojų atlyginimų sugrąžinimo į prieškrizinį lygį klausimą. O jį spręsti būtina, kad išvengtume dar vieno tautos supriešinimo ir jos nusivylimo savo valdžia.