Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2013 11 27
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Prezidento Rolando Pakso pranešimo gairės
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Prezidento Rolando Pakso pranešimo gairės

 

 

Mielieji,

 

Lapkričio dvidešimt trečiąją minime Lietuvos kariuomenės dieną.

 

Prieš devyniasdešimt penkerius metus - 1918 metais Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir valstybėje pradėtas formuoti pirmasis Lietuvos kariuomenės pulkas.

 

Kiekvienas esame iš prigimties karys, savo šalies patriotas, pasiruošęs kovoti ir ginti Lietuvos interesus dabarties iššūkių frontuose. Todėl šią istorinę dieną leiskite Jus visus pasveikinti.

 

Šiandien norėčiau prisiminti labai kuklų, nepaprastai darbštų, pakantų ir viską aukojantį savo Tautai žmogų - vieną ryškiausių demokratų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mūsų valstybės Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

 

Lietuvių Tauta pasirinko jį ir jis jai vadovavo pačiais sunkiausiais - kovų dėl nepriklausomybės, krašto atkūrimo ir stiprinimo metais. Jis gebėdavo visus, net labiausiai nesutariančius, suvienyti, nukreipti jų pastangas svarbiausiam tikslui - Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės idealų įgyvendinimui.

 

Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui skatinant buvo sukurta tikrai demokratinės valstybės Konstitucija.

 

Apskritai ir teisininkai, ir istorikai sutinka, kad Steigiamojo Seimo patvirtinta Konstitucija savo esme buvo viena demokratiškiausių iš visų to meto pasaulio konstitucijų, - ji tarsi apibendrino visas Lietuvoje ir Europoje vyravusias demokratijos idėjas. Konstitucija garantavo lietuvių Tautai pačiai lemti savo valstybės likimą.

 

Alekdandro Stulginskio mintis, išsakyta, ko gero, vienu iš pačių sudėtingiausių Lietuvos valstybės nepriklausomybės likimo vingių momentu gali ir šiandien tapti Tautai kertiniu akmeniu atlaikant sudėtingų ir gilių šiuolaikinio pasaulio iššūkių išbandymus.

 

Prezidentas Aleksandras Stulginskis teigė: Laisvės klausimą gali išspręsti tik pati lietuvių tauta, tad toj kovoj tik ja remtis.

 

Iš esmės ši išsakyta prezidento mintis grindžia ir mano mąstymą bei požiūrį į ateitį: daugiau Lietuvos Europoje, daugiau lietuviškumo europietiškame kontekste. Ji suponuoja ir politinę strategiją sprendžiant Europos Sąjungos perspektyvos ir Lietuvos ateities klausimus.

 

Kitaip tariant, mūsų sėkmės ištekliai glūdi Tautoje: čia - Lietuvoje, o ne Briuselio, Vašingtono ar Pekino miražuose.

 

Būdami laisvi savo Tėvyneje mes neturime leistis būti žeminami, oriai ginti savo vertybes, tikėjimą, laisvą valią ir pagarbą žmogui.

 

Norėčiau pabrėžti, jog būtent šiuo požiūriu vadovaudamiesi mes pakvietėme visuomenę aktyviai raginti politikus surengti privalomąjį referendum ir gauti Tautos mandatą dėl euro įvedimo.

 

Esu įsitikinęs, kad svarbiausiais valstybės raidos etapais valdžia neturi bijoti išgirsti Tautos balsą.

 

Prasidedant Seimo rudens sesijai mes jai esame deklaravę principinę partijos nuostatą, jog dėl euro įvedimo Lietuvoje turi būti surengtas privalomasis referendumas, tačiau šiai iniciatyvai parlamente nebuvo pritarta.

 

Mes turime nuosekliai išnaudoti visas politines ir teisines galimybes siekdami įtikinti koalicijos partnerius, jog dėl euro įvedimo 2015 metais būtų gautas tautos mandatas.

 

Savaitės pradžioje įvykusiame partijų politinės tarybos posėdyje informavau valdančiosios koalicijos partnerius, kad partija Tvarka ir teisingumas ketina pradėti visuomeninę akciją „50 tūkstančių piliečių - už referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje".

 

Konstitucijoje (68 str.) yra įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teisė. Penkiasdešimt tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas privalo jį svarstyti.

 

Lietuva dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybės narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.

 

Tačiau, pabrėžiu, terminas, kada Lietuva turi atsisakyti nacionalinės valiutos jokiose sutartyse nėra apibrėžtas. Šiame forume, manau, apsvarstysime ir priimsime atitinkamą politinę rezoliuciją bei aptarsime organizacinius klausimus dėl piliečių parašų rinkimo akcijos visoje Lietuvoje.

 

Sprendimas dėl Lietuvos įsijungimo į euro zoną gali turėti esminių pasekmių valstybės ir Tautos ateičiai.

 

Ar Europa nori turėti ateitį?

 

Europa - tai civilizacija, kurios ateitis ir likimas yra svarbiausias mūsų rūpestis. Šiandien didžiausias dėmesys skiriamas globaliems ekonominiams procesams. Tačiau tikroji grėsmė yra tai, ką Benediktas XVI pavadino „reliatyvizmo diktatūra". Tai yra radikalus skepticizmas dėl žmogaus gebėjimo pažinti tiesą. Jis veda į moralinį reliatyvizmą. Jis veda į moralinį reliatyvizmą - tėra jūsų tiesa, mano tiesa, bet nėra TIESOS.

 

Šitas reliatyvizmas kiekvienam primetamas naudojant valstybės galią. Tai rimta problema ir gilių demokratijos tradicijų šalyse, įskaitant ir Jungtines Amerikos Valstijas, ir Europos Sąjungą. Manau, tai yra ir Lietuvos problema.

 

Šiandien turime aiškiai suvokti, jog Europos Sąjungos kaip projekto, sumanyto dvidešimtojo amžiaus viduryje, kaip vienintelio kelio išvengti trečiosios Europos katastrofos kažkaip bandant ją suvienyti likimas yra tapęs ir kiekvieno iš mūsų likimu, mūsų vaikų ir vaikaičių likimu.

 

Turime pasipriešinti Europos Komisijos pastangoms kaip sako Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, „įvesti kultūrinį ir konstitucinį vienodumą šalyse narėse" ir diegti komunistinę ideologiją, transformuotą į radikalų liberalizmą.

 

Tačiau norėčiau grįžti prie Lietuvos reikalų.

 

Trečiadienį statistikos agentūra "Eurostat" paskelbė, kaip kito gyventojų skaičius Europos Sąjungos šalyse pernai metais. Nors bendras gyventojų skaičius pernai Europoje augo, Lietuvoje jis sumažėjo daugiau nei procentu. Lietuva tarp dvidešimt aštuonių Europos Sąjungos šalių pirmauja pagal migracijos nuostolius ir neigiamą natūralų prieaugį.

 

Gyventojų skaičius pernai metais išaugo septyniolikoje Europos Sąjungos šalių ir sumažėjo vienuolikoje. Labiausiai praretinusių savo gyventojų gretas šalių trejetuke karaliauja Baltijos valstybės: Lietuva (-10,6 - tūkstančiui gyventojų), Latvija (-10,3) ir Estija (-6,8).

 

Migracija yra epochinio masto socialinė problema, reikalaujanti, idant jos būtų įmanoma imtis, tvirtos ir toliaregiškos tarptautinio bendradarbiavimo politikos.

 

Tačiau mes nebegalime toliau tik stebėti kaip iš Lietuvos išvažiuoja ištisi miestai. Dabartiniai emigracijos mastai gali turėti lietuvių Tautai negrįžtamų, pražūtingų pasekmių.

 

Turime aiškiai įvardinti gilumines „Lietuvos išsivaikščiojimo" priežastis bei imtis labai tikslių ir efektyvių šio proceso užkardymo veiksmų.

 

Kaip vieną pirmųjų žingsnių, kurį galėtume siūlyti aptarti jau kitame valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje, matau parlamentinio Tautos migracijos komiteto sukūrimo klausimą.

 

Pripažindami laisvo darbo jėgos judėjimo principą, turime sukurti valstybinę emigrantų sugrįžimo į Lietuvą strategiją. Reikia telkti pilietines iniciatyvas, skirti materialinius ir finansinius išteklius reemigracijai skatinti.

 

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2,9 miljono žmonių. Jeigu gimstamumo ir emigracijos tendencijos išliks tokios, kokios yra dabar, tai per penkerius metus mūsų Tauta sumažės iki 2,7 milijono.

 

Mūsų tikslas - esminis Lietuvos demografinės būklės pagerinimas. Tai yra ir viena iš mūsų partijos programinių nuostatų 2014 metų rinkimuose į Europos Parlamentą.

 

Dar vienas tema - 2014 metų valstybės biudžetas. Svarstant biudžeto projektą Seime reikėtų iš naujo įvertinti tuos prioritetus, kurie tiesiogiai yra susiję su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu, šeimos politikos tvarumo stiprinimu. Turime siekti išlaidų optimizavimo ir subalansuoto valstybės biudžeto, tačiau ne labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita.

 

Esu įsitikinęs, jog biudžete reikėtų numatyti visų valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, statutinių pareigūnų bei pensijų atstatymo lėšas, tačiau koalicijos partneriai kol kas to nenori išgirsti. Siūlymas nemažinti biudžeto deficito, kuris šiuo metu yra 2,9 procento bendrojo vidaus produkto, t.y. apie 1,2 milijono litų, partnerių nesvarstomas baiminantis pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymą. Fiskalinės drausmės įstatymo paskirtis - nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymą. Tačiau pažvelgus į tas taisykles ir į kitų Europos Sąjungos valstybių biudžeto deficito skaičius šis argumentas atrodo niekinis.

 

Manau turime padaryti viską, kad Seime būtų sugrįžta prie pensijų ir sumažintų algų atstatymo svarstymo ir sprendimo priėmimo balsuojant.

 

Kitas klausimas, kurį su Jumis aptarti įpareigoja ir šios konferencijos tema yra savivalda. Kodėl savivalda šiandien yra ypatingai svarbi mūsų valstybės ateičiai?

 

Savivaldos ir demokratijos ryšys yra tiesioginis. Savivalda yra neatsiejama nuo piliečių teisės dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus; vietos lygmeniu ši piliečių teisė gali būti realiausiai ir tiesiogiai įgyvendinama, todėl savivalda gali ir turi būti konkreti bei veiksminga tos teisės realizavimo forma.

 

Kitaip tariant, valstybė turi atsigręžti į vietines bendruomenes, jas skatinti veikti, remtis žmonėmis ir įtraukti juos į sprendimų priėmimą.

 

Vietinių veiklos grupių (VVG) organizavimas yra vienas prioritetinių partijos strateginių uždavinių šiandien ir žvelgiant į perspektyvą - 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimus. Darbas su vietinės veiklos grupėmis gali tapti mūsų partijos viena iš naujų ir efektyvių veiklos formų stiprinant skyrius, auginat narių gretas, telkiant rinkėjus.

 

Europos vietos savivaldos Chartijos 3 straipsnio 1 dalis skelbia, kad „vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti esminę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais".

 

Esminiai reikalai reiškia vietos bendruomenės gyvybiškai svarbias sritis - sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę rūpybą, viešąją saugą ir panašiai. Čia reikia suprasti, kad savivaldai pavestina valdyti didesnę ar mažesnę, tačiau bet kuriuo atveju didesnė nei 50 procentų viešųjų reikalų dalis. Tačiau Lietuvoje situacija toli gražu yra ne tokia. Ir tai Jums gerai žinoma.

 

Vis svarbesnis ir labiau akcentuojamas visuomenės ir valstybės veiklą reglamentuojantis yra subsidiarumo principas. Jis reiškia, kad viską, ką gali išspręsti ir susitvarkyti pati bendruomenė, ji turi turėti teises ir galimybes tai daryti. Šis principas galioja ir valstybės ar savivaldybės santykiuose su piliečiu: tai, ką gal išspręsti pats pilietis, neturi imtis spręsti savivaldybė ar valstybė.

 

Ir čia mes negalime apeiti principinio ūkinio ir finansinio pajėgumo klausimo. Jis reiškia, kad vietos valdžia jai priskirtoms funkcijoms vykdyti privalo turėti savus finansus - savo biudžetą. „Kiekvienos savivaldybės paskirtis - kurti, tobulinti ir pertvarkyti ekonominę, socialinę, kultūrinę ir ekologinę valdomos teritorijos sandarą, derinant bendruomenės ir valstybės interesus. Todėl didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą yra būtina: žemės, žemės nuomos žyminį, paveldimo ir dovanojamo turto, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto ir būsimą fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčius įteisinti kaip vietinius mokesčius, suteikiant vietos valdžiai teisę nustatyti šių mokesčių tarifus įstatymų apibrėžtose ribose. Atskirose Europos Sąjungos šalyse savivaldybių pajamos iš vietinių mokesčių sudaro net 70 proc. visų pajamų. Lietuvoje tokia reforma yra būtina.

 

Kitas svarbus vietos savivaldos pajamų šaltinis yra vietinės rinkliavos. Dabartinis vietinių rinkliavų įstatymas riboja vietos savivaldos teises, nustatant pinigines prievoles fiziniams ir juridiniams asmenims. Jis neatitinka nei Europos vietos savivaldos chartijos principų, nei Europos Tarybos rezoliucijos rekomendacijų, todėl reikalingas naujas vietinių rinkliavų įstatymas. Gal čia galėtume sutelkti mūsų partijos pajėgas ir tokį įstatymo projektą parengti pavasario sesijai?

 

Europos Sąjungos valstybėse savivaldybių pajamos iš vietinių rinkliavų sudaro nuo 10 iki 30 procentų, o Lietuvoje jos siekia vos 1 procentą. Taigi savivaldybės turi daug neišnaudotų rezervų pajamoms didinti ir aktyviai dalyvauti miestų bei regionų plėtros projektų finansavime. Jeigu vietos savivalda turės didesnį finansinį savarankiškumą formuojant vietinį biudžetą, tai galės tinkamai įgyvendinti regiono ir savivaldybės socialinės-ekonominės plėtros planus.

 

Ir pabaigoje norėčiau tarti keletą žodžių apie merų rinkimus. Nors Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos įstatyme meras nepriskiriamas prie savivaldybės institucijų, tačiau realiai mero pareigybė įvardijama kaip savivaldybės vadovas ir pagrindinės savivaldybės institucijos - savivaldybės tarybos pirmininkas.

 

Seime buvo bandoma diskutuoti dėl tiesioginių mero rinkimų bei įgaliojimų tarp savivaldybių institucijų pasiskirstymo galimybių. Tačiau tuomet šios idėjos nebuvo pradėtos įgyvendinti dėl Konstitucinio teismo sprendimų bei konstitucinės teisės mokslininkų kritikos.

 

Tačiau reikia pripažinti, jog dabartinė savivaldybių tarybų veikla jungiantis į koalicijas, o ypač renkant merus baigia diskredituoti pačią rinkimų idėją. Vilniaus miestas - geriausias to pavyzdys. Kituose savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiams bus sunku apsispręsti, ką rinkti, nes tarp partijų vietiniame lygmenyje nebelieka jokiu vertybinių, socialinių atskirtinumų. Ir tai turime pripažinti.

 

Ar laikas grįžti prie tiesioginių merų rinkimų idėjos, kas, beje, yra ir partijos Tvarka ir teisingumas programos nuostata?

 

Tarybos - mero modelio įdiegimas ir funkcionavimas bent jau dabartiniu metu Lietuvoje gali būti lydimas tam tikrų pavojų: dvivaldystės atsiradimo galimybės, kuri gali dezorganizuoti savivaldybės veiklą, mero vaidmens sureikšminimo, politinių partijų ir jų teritorinių padalinių įtakos susilpnėjimo, didelės tikimybės apsirikti renkant merus, neturėjimo patirties efektyviai kontroliuoti mero veiklą bei pasinaudoti sudėtingu mero atstatydinimo mechanizmu.

 

Tačiau turime aiškiai pasakyti partijos Tvarka ir teisingumas poziciją - Lietuvoje tarybos - mero modelis su tiesiogiai rinktu meru yra mūsų pasirinktas institucinis modelis. Tik bendruomenės tiesiogiai išrinktas meras gali vadintis meru.

 

Viena pagrindinių tiesioginių mero rinkimų idėjų yra ta, kad tiek tiesiogiai gyventojų išrinktas meras, tiek atstovaujamoji savivaldybės gyventojų išrinkta valdžia - savivaldybės taryba, kaip institucijos, galėtų kontroliuoti viena kitą.

 

Manau, kad partija Tvarka ir teisingumas jau šiandien turėtų siūlyti koalicijos partneriams patobulinti egzistuojantį savivaldos modelį: pakeisti Konstituciją, pataisyti susijusius teisės aktus, priimti Sostinės įstatymą ir realizuoti tiesioginių mero rinkimų idėją jau 2015 metų savivaldos rinkimuose