Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Birželio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2829301234 
 567891011 
 12131415161718 
 19202122232425 
 262728293012 
Naujienos
 
2013 12 16
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Prezidento Rolando Pakso kalba Tarybos posėdyje
Prieš pusę šimtmečio Martinas Liuteris Kingas, stovėdamas ant Abrahamo Lincolno memorialo laiptų, ištarė žodžius, kurie įkūnijo daugelio amerikiečių mintis ir juos išgirdo visas pasaulis: „Aš turiu svajonę." Ir pasaulis ėmė keistis! Šiandien Pretorijoje viso pasaulio politikos lyderiai atsisveikina su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu, kovotoju už žmonių teises, Nobelio taikos premijos laureatu Nelsonu Mandela. Jis vadinamas visos planetos didvyriu, jo vardą pagarbiai taria tūkstančiai pasaulio tautų.

 

Persekiojamas ir teisiamas Nelsonas Mandela kalbėjo: „Kovojau prieš baltųjų viešpatavimą, kovojau prieš juodųjų viešpatavimą. Puoselėjau demokratinės ir laisvos visuomenės idealą, pagal kurį visi gyventų darniai ir turėdami lygias galimybes. Tai idealas, dėl kurio tikiuosi gyventi ir kurį tikiuosi pasiekti. Bet prireikus dėl šio idealo esu pasirengęs net numirti."

 

„Ilga juk ir be galo sunki buvo mūsų tautos kelionė, kol priėjome laisvės slekstį,"- Steigiamajame Seime sakė lietuvių tautos kovotoja Gabrielė Petkevičaitė.

 

„Prieš tokią samdytą ir brangiai mokamą valdininkų armiją, kalaviju, galia ir žiaurumu apsiginklavusią, kaip visi žinom, maždaug prieš pusę amžiaus - stojo mūsiškių mažas būrelis. Vienintelis jų kovos įrankis - plunksna, vienintelė amunicija - savo tautos mylėjimas, savo tautos vargų supratimas ir pasiryžimas ginti ją iki paskutiniosios."

 

Aleksandras Stulginskis renkamas Steigiamojo Seimo pirmininku kalbėjo: „Stodamas jūsų priešakyje randu reikalingu, bent stambiais bruožais pažymėti tas aplinkybes, kuriose tenka mums pradėti darbą, ir pažvelgti į tuos plotus, kuriuos reikės mum nudirbt. Karo baisybėm besiaučiant nuo seniai pavergtai ir skriaudžiamai mūsų tautai žybtelėjo laisvės viltis. Ta viltis tegalėjo realizuotis tik pačios tautos pastangom. Todėl 1917 metais susirinkę Vilniuj lietuvių visuomenės darbuotojai pastatė priešaky lietuvių tautos rinktinius vyrus ir pavedė jiems valstybės kūrimo darbą.

 

Prezidento Aleksandro Stulginskio žodžius „Laisvės klausimą gali išspręsti tik pati lietuvių tauta, tad toj kovoj tik ja remtis" pasirinkome kaip pagrindinį savo naujos politinės programos moto, trumpą epigrafą.

 

Esu įsitikinęs, kad Tauta ir Laisvė šiandien yra svarbiausios vertybės mūsų valstybės ateičiai.

 

"1992-1993 metais Lietuvai teko sunki užduotis išsikovoti vietą demokratiniame pasaulyje. Tuomet garsiai visiems sakiau," - atviravo vienas dabartinių socialdemokratų veikėjų, „kad tokį tikslą Lietuva sėkmingiausiai pasiektų, jeigu ministru pirmininku būtų Algirdas Brazauskas, nes jis labiausiai išmanė ūkį, Seimui vadovautų kitas žinomas Lietuvos demokratinės darbo partijos veikėjas, pedantiškas protokolinių dalykų specialistas Česlovas Juršėnas, o Stasys Lozoraitis, 40 metų praleidęs vakaruose, užmezgęs pažintis su daugelio demokratinių šalių diplomatinėmis atstovybėmis ir užsienio reikalų ministerijomis, būtų puikus „veidas" pasaulyje - šalies prezidentas."

 

Šis etiudas byloja, kad atskirų politinių veikėjų nepasitikėjimas tauta buvo beribis, kad ir kokioms „pažangioms" srovėms jie būtų save priskyrę. Dirbtinių schemų braižytojų galvose Lozoraičiui buvo numatytas tik simbolinio prezidento vaidmuo.

 

Tačiau Lozoraitis priėmė šį siūlymą stoti į prezidento postą. Matyt, įtakingų veikėjų buvo pažadėta, kad mobilizuotas didžiausias elektoratas parems jo kandidatūrą. Kuo viskas baigėsi - prisimename.

 

Taip vadinamo „politikos isteblišmento" panašaus susitarimo būta ir prieš dešimtmetį, išprievartavus tautą, nušalinant teisėtai išrinktą valstybės vadovą ir grąžinant į Respublikos Prezidento postą Valdą Adamkų, pasak „žinovų", kaip Lietuvai geriausią variantą.

 

Panašių klišių, užkulisinių susitarimų požymių galima įžvelgti ir nūdienos politinėje situacijoje. Veikiantieji asmenys ir atlikėjai, kalbant teatro terminais - tie patys.

 

Lietuvoje jau daugiau kaip mėnuo - nuo lapkričio vienuoliktosios - vyksta Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, tačiau sąstingis ir išankstinės politologų pranašystės apie nulemtą baigtį jau tampa išskirtinis šios kampanijos vertinimų bruožas, išankstinės visuomenės nuomonės formavimo gaida. Tautai teks susitaikyti, priimti, kas už ją jau nuspręsta uždarų kabinetų tyloje.

 

Šiame kontekste reikėtų pabrėžti tai, kas svarbiausia mūsų partijai: mes turime tarti savo žodį.

 

Kaip sakė Martinas Liuteris Kingas, "su savo tikėjimu mes galėsim suskaldyti nevilties kalnus į vilties akmenis".

 

Partija Tvarka ir teisingumas kels savo kandidatą Respublikos Prezidento rinkimuose ir sieks aukščiausių pozicijų. Tai - principinė strateginė nuostata.

 

Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie būsimus Europos Parlamento rinkimus.

 

Diskutuodami dėl 2014 metų rinkimų į Europos Parlamentą programos, turėsime galimybę kiek plačiau aptarti savo politines nuostatas, tačiau esminis dalykas, kurį norėčiau pabrėžti yra tas, kad būsimieji rinkimai į Europos Parlamentą bus rimtas dviejų vektorių, priešingų idėjų - tautų Europos ir betautės Sąjungos - susidūrimas.

 

Kova vyksta dėl principinių dalykų, kurie sunkiai galėtų būti apibrėžiami tradicine klasikine politinių ideologijų prasme, kairės-dešinės samprata. Manau, kad šiandien stovime esminių apsisprendimų kryžkelėje - tarp kosmopolitizmo ir tautiškumo vertybių pasirinkimo. Tai, galų gale, yra ir mūsų valstybingumo likimo klausimas.

 

Turime pasipriešinti Europos Komisijos pastangoms, kaip teigia Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, „įvesti kultūrinį ir konstitucinį vienodumą šalyse narėse" ir diegti komunistinę ideologiją, transformuotą į radikalų liberalizmą.

 

Tam reikalingi realūs žingsniai. Vienas tokių - įvyko kaip tik šią savaitę. Vienu metu tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente buvo pasakyta „NE" rezoliucijos projektui, kurį pateikė europarlamentarė iš Portugalijos Edite Estrela.

 

Šio dokumento nuostatos kelia grėsmes humaniškam vaikų ugdymui, prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir yra nesuderinamos su kiekvieno žmogaus teise į gyvybę. Juo siekiama užtikrinti tarptautinėje teisėje neegzistuojančios „teisės į abortą" visuotinį pripažinimą ir apriboti visuotinai pripažintą sąžinės laisvės teisę.

 

Manau, kad Europos Sąjungos institucijų propaguojamos lytiškumo, homoseksualumo bei tradicinės šeimos sampratos griovimo doktrinos iš esmės turi būti eliminuotos iš Europos Sąjungos politinės darbotvarkės.

 

Šiandien tauta socialinį teisingumą mato kitaip nei valdžia. Lietuvoje turime kalbėti ne apie biudžeto išlaidų mažinimą, o apie socialinę atskirtį, nedarbą ir žmonių nusivylimą.

 

Nuostata mažinti biudžeto išlaidas reiškia skurdinti daugumą savo valstybės žmonių.

 

Europos Sąjungos finansų ministrai šiandien ieško vieningo apsikeitimo informacija mokesčių srityje standarto, aptaria galimus finansų politikos žingsnius bei reformas.

 

Aš norėčiau pirmiausiai pasiekti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nustatytas vieningas pajamų vienam asmeniui kriterijus, kad žmogus galėtų oriai pragyventi, užsitikrinti būtiniausias reikmes. Jeigu pripažįstame valstybės ir bendruomenės pareigą pagelbėti silpnesniems ir skurstantiems, turime tai padaryti. Priešingu atveju, kova su socialine atskirtimi tampa tuščia fraze.

 

Kalbėdamas apie mūsų programinius tikslus šiandien norėčiau pabrėžti ne teisingos mokestinės sistemos - progresinių mokesčių būtinybę, ekonominį patriotizmą, žalią šviesą nacionalinio kapitalo investicijoms ar palankų valstybės požiūrį į potencialius darbdavius.

 

Didžiausią dėmesį norėčiau skirti jaunimo politikos kryptims, programą Lietuvos jaunimui:

 

Pirma. Valstybė turi sudaryti palankiausias sąlygas jaunimui mokytis, gyventi, dirbti, kurti, tobulėti. Resursai ir finansiniai ištekliai tikslingai turi būti nukreipti į šias prioritetines sritis, kurias sąlygiškai būtų galima apibūdinti ŠEIMA-BŪSTAS-MOKSLAS-DARBAS.

 

Antra. Palankiausiomis sąlygomis turime finansuoti, švietimo ir mokslo sistemą, ypač popamokinį ugdymą, skatinti studijas, teikti kreditus, jaunimo būsto paskolas.

 

Trečia. Mūsų gabiausiems turime įsteigti Nacionalinį gabiausių vaikų ir jaunimo stipendijų fondą.

 

Ketvirta. Surenkime valstybinį konkursą „Jaunimo MIESTAS MIESTE" projektui ir jo įgyvendinimui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

 

Penkta. Statykime modernų, taupų šiuolaikinį gyvenamąjį būstą, kurį palankiomis sąlygomis galėtų nuomoti jaunos šeimos, galbūt, ilgainiui su išperkamosios nuomos teise įsigyti nuosavybėn.

 

Šešta. Sukurkime unikalias studijų programas, kurios pritrauktų pažangiausiaus dėstytojus į mūsų universitetus.

 

Septinta. Parenkime valstybinę programą, skatinančią jaunimą įsigyti tik naujus, taupius, modernius ir tausojančius aplinką automobilius.

 

Aštunta. Priimkime teisės aktus, kad JAUNIMO ŠEIMOS VERSLAS nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą, išskyrus sveikatos draudimo mokestį.

 

Devinta. Mokėkime jaunoms šeimoms subsidiją už kiekvieną vaiką auginamą namuose tokią pat sumą, kokia skiriama vaikams išlaikomiems globos įstaigose ir vaikų namuose.

 

Dešimta. Įkurkime instituciją - Nacionalinį jaunimo forumą, kuris būtų pagrindinis mūsų patarėjas jaunimo politikos klausimais.

 

Mielieji,

 

Gyvename Advento susikaupime, rimtyje ir laukime. Viltingame laukime. Todėl, kad žinome ateisiant tikrą džiaugsmą.

 

Apmąstydami praeinantį laiką, besibaigiančius metus mes ne tik tikimės Kalėdų stebuklo, bet ir kuriame, darome darbus, kuriems reikia mūsų rankų, protų ir širdžių šilumos. Būkime atidesni vieni kitiems, jautresni, tikresni, nes to tikrai trūksta mūsų visuomenėje. Turėkime svajonę ir pasaulis ims keistis!

 

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras