Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2014 01 14
Pone pirmininke, kolegos,
Lietuva buvo pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, kuriai teko garbė ir pakankamai sunki užduotis antrąjį praėjusių metų pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Džiaugiuosi, kad pakankamai jauna bendrijos narė pasirodė kaip subrendusi, patikima ir politikoje viena solidžiausių bendrijos narių, gebanti pasiekti svarbius susitarimus ir rasti pačius geriausius sprendimus. Suprantama, kad didžiausias dėmesys pirmininkavimo metu buvo skirtas Rytų partnerystės klausimams. Tai, jog Ukraina ir ES nepasirašė asocijuotos narystės bei laisvos prekybos sutarties, kartais vertinama kaip pirmininkavusios Lietuvos pralaimėjimas. Manau, kad tai iš principo neteisingas vertinimas. Turime pripažinti, kad ir pati Ukraina, ir Europos Sąjungos institucijos nepadarė visko, ką galėjo, kad ant partnerystės sutarties būtų sudėti visi taškai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad per šį laikotarpį Rytų partnerystės srityje, pirmininkauja Lietuvai pasiekti kiti svarbūs dalykai: sutarta dėl bevizio režimo Moldovai, pasirašyti kiti keturi susitarimai.

 

Pirmininkaujant Lietuvai, pasiektas susitarimas dėl septynmečio biudžeto. Daug dėmesio buvo skirta Bankų sąjungos kūrimo, bankų priežiūros ir pertvarkymo, indėlių garantijų klausimams. Praėjusį pusmetį pasiektas ir susitarimas su Europos investicijų banku bei struktūriniais fondais dėl galimybių finansiniais ištekliais padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms.

 

Labai svarbu, kad per Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį patvirtintas pirmasis ES bendrojo intereso projektų sąrašas, kuriame įvardijami regioninės reikšmės energetikos infrastruktūros projektai, būtini naikinant energetines salas ir kuriant vieningą ES rinką.

 

Pirmininkavimo metu prabilta ir apie atnaujinamas ES derybas su Turkija, naujus derybų skyrius su Juodkalnija, pradedamas derybas su Serbija. Galbūt simboliška, kad pirmininkavimą Lietuva pradėjo Kroatijai tapus 28 Europos Sąjungos nare. Kitas, ne ką mažiau simbolinis įvykis - Lietuvos pirmininkavimo pabaiga sutapo su Latvijos tapimu 18-aja euro bendrijos nare.

 

Kas gali būti geriau už pirmininkavimą, kurio pradžia pažymėta konkrečia Europos Sąjungos plėtra, o pabaiga - Ekonomikos ir pinigų sąjungos plėtra, prie kurios prisijungė dar viena bendrijos narė?!

 

Tačiau kalbant apie iš tiesų svarbius pasiekimus ir gerus rezultatus, neturėtume pamiršti, kad

 

Europos Sąjunga šiandien stovi kryžkelėje tarp federacinės sąjungos ir nacionalinių valstybių sandraugos ir apsisprendimas, kuria kryptimi teks eiti, yra neišvengiamas.

 

Tikrai jau ne šiam parlamentui. Manau, gal ir ne kitam. Bet išrinktam po 2020 metų tai bus neišvengiama.

 

Tačiau iki to laiko privalome šiek tiek pakeisti kai kurias bendrijoje vis garsiau skambančias politines nuostatas. Jeigu ir tada šūkis „Daugiau Europos" reikš mažiau laisvių ir teisių nacionalinėms valstybėms, nebus nieko gero. Orientuokime šiandieninę politiką į nacionalinių valstybių sąjungą, nes būtent stiprios, savo identitetą, kultūrą ir religiją turinčios valstybės yra stiprios Europos pagrindas.