Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2014 01 22
Juozas Imbrasas: „Visada atsiperkanti investicija – investicija į jaunimą“
Nuo šių metų pradėta įgyvendinti iniciatyva siekiama užtikrinti , kad jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo.

 

Iš pirmo žvilgsnio tai net neatrodo realu. Tačiau tokiems užmojams įgyvendinti numatyta skirti 21 mlrd. eurų per metus. O juk ne veltui sakoma: ko negalima padaryti už pinigus, įmanoma padaryti už didelius pinigus.

 

Kita vertus - ne pinigai juk yra svarbiausia, kai kalbama apie jauną žmogų, kuriam darbas yra ne tik vertybė, bet ir būtinybė, norint pradėti normalų savarankišką gyvenimą, panaudoti per mokymosi metus įgytas žinias, įgyti praktikos ir patirties.

 

Juolab, programos iniciatoriai tikina, kad jos nauda bus gerokai didesnė nei sąnaudos. Ir tuo, matyt, neverta abejoti, nes didesnio praradimo, kaip jauno žmogaus nusivylimas, negalėjimas savęs realizuoti, vargiai begali būti. Be to, skaičiuojama, kad nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai Europos Sąjungai kasmet kainuoja 153 mlrd. eurų: tiek sudaro išmokos ir negautos pajamos bei mokesčiai.

 

Skaičiai iškalbingi, tad nenuostabu, kad valstybės narės suskubo rengti naujosios iniciatyvos įgyvendinimo planus, kad programai skirta parama būtų galima nedelsiant pasinaudoti.

 

Jaunimo nedarbo problema kamuoja daugelį ES valstybių. Ne išimtis - ir Lietuva, nors pastaraisiais metais jaunimo nedarbas mūsų šalyje turi mažėjimo tendenciją: statistika rodo, kad praėjusių metų rudenį jis buvo pora procentų mažesnis nei ES vidurkis, tačiau vis dar siekė 21 proc.

 

Lietuvos viešojoje erdvėje jau pasigirdo džiaugsmingi balsai, kad ėmėmės vieni pirmųjų Europos Sąjungoje įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą. Paskelbta ir apie partnerių, daugiausia ministerijų, tarpusavyje pasirašytus memorandumus, kurie turėtų padėti kuo sklandžiau įgyvendinti iniciatyvą. Viešai pranešta, kad iniciatyvai įgyvendinti iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų 2014-2015 metais skirta 109 mln. litų.

 

Švelniai kalbant, tai neatrodo daug nuo bendros 21 mlrd. eurų sumos. Įvertinant šį bendrą skaičių ir aukštą jaunimo nedarbo lygį Lietuvoje, manau, galėjome ir turėjome pretenduoti į gerokai didesnę programos lėšų dalį. Kad taip nėra, ko gero, kalti kažkieno laiku neatlikti namų darbai.

 

Jokia, net ir pati geriausia iniciatyva, nepadės rasti optimalaus problemos sprendimo, jeigu jo nebus ieškoma sutelkus visas ir visų pastangas. Man atrodo, kad šiuo atveju pastangos galėjo būti didesnės ir parama jaunimui būtų buvusi didesnė. Todėl būtina nedelsiant paieškoti galimybių gauti daugiau lėšų jaunimo užimtumui didinti ir nedarbui mažinti iš Europos socialinio fondo.

 

Jaunimui būtina kuo didesnė parama, kurią valstybė turėtų traktuoti kaip investiciją į savo ateitį. O jos labai reikia. Jauni žmonės yra imlūs, veržlūs, ieškantys naujovių ir savirealizacijos galimybių. Jų yra: atsiranda naujos, tęsiamos senosios programos.

 

Nuo šių metų pradžios Europos Sąjungoje startavo nauja pernai patvirtinta jauniems žmonėms ypač aktuali švietimo programa „Ersamus +", užsimojusi pratęsti savo pirmtakės „Erasmus" populiarumą.

 

Joje galės dalyvauti ne tik ES, bet ir Rytų partnerystės šalys. Pagal „Erasmus+" programą bus teikiamos paskolų garantijos magistro studijoms užsienyje, o tai atvers naujas galimybes studentams, kurie dėl finansinių priežasčių iki šiol neretai būdavo priversti apsiriboti tik bakalauro studijomis užsienyje. Dėl tų pačių priežasčių magistro studijas neretai tekdavo atidėti neapibrėžtam lakui.

 

Gerokai platesnei ir daugiau galimybių atveriančiai naujajai programai skirtas 40 proc. didesnis finansavimas nei ankstesniu finansiniu laikotarpiu.

 

„Erasmus +" numatyta skirti beveik 15 mlrd. eurų. Planuojama, kad programos parama pasinaudos apie 4 milijonai žmonių: studentų, mokytojų, stažuotojų, jaunimo darbuotojų.

 

Pasinaudoti šia parama pretenduoja ir nemaža dalis Lietuvos jaunimo. Lietuvos universitetų mobilumas kasmet didėja. Net keli mūsų šalies universitetai patenka tarp šimto tarptautiškiausių ES universitetų.

 

Kasmet studijuoti ir atlikti praktikų pagal „Erasmus" programą išvyksta po kelis tūkstančius studentų ir kelis šimtus dėstytojų. 2007-2013 m. ES šalyse studijavo ir praktiką atliko beveik 16 tūkstančių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Tai rodo ne tik šios programos populiarumą, bet ir jos reikalingumą.

 

Studijos ir praktika užsienyje jauniems žmonėms atveria kitokias, gerokai platesnes galimybes dalyvauti tarptautinėje darbo rinkoje, kuri kasdien tampa vis atviresnė, su vis labiau išsitrinančiomis nacionalinių rinkų ribomis.

 

Visuotinai pripažįstama, kad finansinė krizė labiausiai ir skaudžiausiai palietė jaunimą: menka patirtis, netvirtos pozicijos darbo rinkoje, nepakankami įgūdžiai lėmė, kad jauni žmonės vieni pirmųjų neteko darbo vietų.

 

Todėl į geresnį jų išsilavinimą, platesnį akiratį, didesnę patirtį orientuotos programos turi būti vertinamos itin rimtai ir atsakingai. Juk kiekviena galimybė išmokti užsienio kalbą, padidinti kompiuterinį raštingumą pakelti kvalifikaciją, tai kartu ir galimybė rasti geresnį darbą.

 

Ir tokią galimybę jaunam žmogui būtina suteikti. Nedovanotina būtų tokių programų lėšas eikvoti mokymams, susitikimams, vizitams, kitokiems renginiams „dėl paukščiuko" ar tiesiog neišnaudoti visų galimybių jomis pasinaudoti.