Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gruodžio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 28293031123 
 45678910 
 11121314151617 
 18192021222324 
 25262728293031 
Naujienos
 
2014 02 07
Grupė teisės ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl valstybės institucijų pareigos laikytis Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų
Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau kaip prieš trejus metus savo sprendimu yra pripažinęs, jog Lietuvoje buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio saugoma žmonių teisė į laisvus rinkimus. Grupė iškilių Lietuvos teisininkų išreiškė susirūpinimą dėl valstybės institucijų pareigos laikytis Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų ir Strasbūro teismo sprendimo ignoravimo.

 

„Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatavus, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas "nuolatinis ir negrįžtamas draudimas" asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir todėl neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) turinio, atsirado nesuderinamumas tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šios konvencijos.

 

Pagal Konstitucinį Teismą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Konstitucijoje, kuri yra aukščiausioji Lietuvos Respublikos teisė, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pagal kurią prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublika privalo vykdyti, yra skirtingai reguliuojami santykiai, susiję su apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalinto asmens teise užimti Konstitucijoje numatytas pareigas, kyla nesuderinamumo problema tarp minėtų teisės aktų.

 

2014 metų sausio 24 dieną paskelbtame nutarime Konstitucinis Teismas išplėtojo konstitucinių vertybių hierarchijos doktriną. Pagal šią doktriną konstitucinė pareiga laikytis esminių tarptautinių sutarčių inter alia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir pareiga laikytis Europos Sąjungos esminių teisinių dokumentų ir principų inter alia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kyla iš pirmojo Konstitucijos skirsnio ir konstitucine prasme yra aukštesnės galios už kituose, išskyrus XIV skirsnį (Konstitucijos keitimas) išdėstytas Konstitucijos normas.

 

Lietuvos Respublika, stodama į Europos Sąjungą yra ratifikavusi tris pagrindinius kiekvienai demokratinei valstybei privalomus žmogaus teises reglamentuojančius dokumentus: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Tarptautinį politinių ir pilietinių teisių paktą. Šių aktų laikymosi pareiga tiesiogiai išplaukia ir iš 1 Konstitucijos straipsnio nuostatos, jog Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika.

 

Konstitucinis Teismas 2014 metų sausio 24 nustatė, jog visateisė Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje yra Tautos suverenios valios pareiškimu grindžiamas konstitucinis imperatyvas ir esminė konstitucinė vertybė. Kitos vertybės jos atžvilgiu turi būti hierarchizuotos. Pagal Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Šioje nuostatoje įtvirtintas konstitucinis pagarbos tarptautinei teisei principas, t.y. pacta sunt servanda principas, reiškia imperatyvą sąžiningai vykdyti pagal tarptautinę teisę, inter alia tarptautines sutartis, prisiimtus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Taigi Konstitucinio Teismo doktrininė nuostata dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos narystės konteksto inter alia Europos Sąjungos sutarties viršenybės principo, reiškia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdymas, motyvuojant vidaus teise, tame tarpe Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nuostatomis yra visiškai nepateisinamas.

 

Atsižvelgdami į tai, konstatuojame:

 

1. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Lietuvoje privalo būti įgyvendinamas nedelsiant ir valstybės institucijos negali priimti šiam sprendimui priešingų teisės aktų.

 

2. Pareiga laikytis tarptautinių sutarčių ir visuotinai priimtų demokratijos vertybių tiesiogiai išplaukia iš 1 Konstitucijos straipsnio nuostatų, Konstitucijos ir įstatymų normos privalo Lietuvos institucijų būti interpretuojamos taip, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas būtų įgyvendintas - inter alia ir Konstitucijos 56 straipsnis, ir Seimo rinkimų įstatymas, ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas.

 

3. Pagal Europos Sąjungos Sutarties 6 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir Europos Sąjungos Sutarties preambulės nuostatas dėl pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisines valstybes principams, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas jau yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis ir galioja tiesiogiai", - sakoma pareiškime, kurį iki penktadienio vidurdienio jau pasirašė:

 

dr. Juozas Šatas, Lietuvos Arbitražų Asociacijos Prezidentas, Rimas Andrikis, advokatas, Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas (2002-2008), Gytis Kaminskas, advokatų profesinės bendrijos "Baltic Legal Solutions Lietuva"vadovas, Konstantinas Ramelis, teisininkas pedagogas, ilgametis Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas,Vidmantas Žiemelis, teisininkas, Nepriklausomybės Akto Signataras, Mantas Varaška, teisininkas, Jonas Ivoška, advokatas, Adomas Liutvinskas, advokatas, profesorius Saulius Arlauskas, Mykolo Riomerio Universiteto Teisės filosofijos katedros docentas, Vytautas Gapšys, teisininkas, Seimo Konstitucijos komisijos narys, Juozas Gaudutis, advokatas, profesorius Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas ir teoretikas