Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2014 02 26
Juozas Imbrasas: „ES privalo atsisakyti prievartinio geležinkelių skaidymo“

Europos Komisijos užmojai išskaidyti integralias geležinkelių įmones kursto ginčus Europos Parlamente ir kelia nerimą ne vienai bendrijos narei, kuriai yra nepriimtinos šią savaitę parlamente svarstytos Ketvirtojo Europos Sąjungos geležinkelių paketo nuostatos. „Pakete pateikiamais siūlymais siekiama sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, tačiau tokie užmojai sužlugdytų šiuo metu sėkmingai veikiančią Lietuvos geležinkelių sistemą. Todėl priimant svarbius ir ilgalaikius sprendimus būtina atsižvelgti į nacionalinę atskirų valstybių narių geležinkelio tinklų specifiką ir atsakingai įvertinti galimas pasekmes", - sakė Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" Lietuvos delegacijos atstovas Juozas Imbrasas. Jis raštu kreipėsi į savo frakcijos kolegas ir visus europarlamentarus, kviesdamas nebalsuoti už siūlomą geležinkelių paketo projektą. Ir kolegoms išsiųstame rašte, ir kalbėdamas Europos Parlamente vykusiose diskusijose, J. Imbrasas pabrėžė, kad prieš pakete išdėstytus siūlymus skaidyti integralias geležinkelių įmones, pasisako ne viena ES valstybė narė. Tam prieštarauja ne tik Lietuva, bet ir Vokietija, Austrija, Vengrija, Latvija.

Daugiausia diskusijų ir prieštaravimų kelia siūlymas išskaidyti integralias geležinkelio įmones, liberalizuoti keleivių vežimą vietiniais geležinkelio maršrutais ir iš nacionalinių institucijų į Europos Komisijos valdomą Europos geležinkelių agentūrą perduoti tam tikras funkcijas, susijusias su geležinkelių saugos bei techninės sąveikos užtikrinimu. „Esu įsitikinęs, kad efektyviai veikiančių integralių įmonių priverstinis skaidymas sumažins geležinkelių sektoriaus efektyvumą, padidins kaštus. Išskaidžius įmones, išaugtų šio sektoriaus priklausomybė nuo valstybės biudžeto", - pabrėžė J. Imbrasas. Anot jo, integralių geležinkelio įmonių išsaugojimas yra naudingas viso sektoriaus vystymuisi ir konkurencingumui. „Tai nėra kliūtis atsirasti naujiems vežėjams ir teikti vežimo paslaugas nediskriminacinėmis sąlygomis", - įsitikinęs europaralamentaras J. Imbrasas.

Jis atkreipė europarlamentarų dėmesį, kad mūsų regionas pasižymi aršia konkurencija dėl ES ir NVS krovinių tranzito tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų geležinkelio įmonių, krovinių terminalų ir jūros uostų. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, situacija geležinkelio sektoriuje yra specifinė dėl europinių standartų neatitinkančios geležinkelio vėžės, kuri tebėra daugiausia integruota į NVS šalių rinką. „Nacionalinės geležinkelių įmonės išskaidymas pagal 4-ojo geležinkelių paketo nuostatas atvertų plačias galimybes NVS šalims perimti iš nacionalinės geležinkelio įmonės esminių krovinių vežimo srautų kontrolę į savo rankas", - įsitikinęs J. Imbrasas. Jo teigimu, transporto sistemos veiklos kontrolės perdavimas trečiosioms šalims reikštų ne tik ekonominius ES praradimus, bet ir sudarytų galimybes joms įtakoti politinius procesus bei krizines situacijas Europos Sąjungos šalyse. „Priimant esminius sprendimus, turi būti įvertinta ankstesnių metų patirtis ir klaidos, o jų liberalizuojant geležinkelių sektorių kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse tikrai neišvengta ir pasekmės tikrai turėtų versti susimąstyti", - sakė J. Imbrasas, prisimindamas Didžiosios Britanijos patirtį, kai prieš keletą dešimtmečių privatizavus geležinkelius iš esmės buvo sugriautas šios šalies geležinkelių tinklas, o privačiam sektoriui prireikė keliskart didesnių subsidijų nei iki tol gaudavo valstybinis.

Beatodairiškai priėmus naująjį geležinkelių paketą panašus scenarijus gali susiklostyti ir iki šiol pelningai dirbančiame bei savo lėšomis nuostolingą keleivių pervežimą dotuojančiame Lietuvos geležinkelių sektoriuje. „Bendraeuropiniai sprendimai šioje srityje turi būti labai atsargūs ir diferencijuoti, priimami, tik įvertinus valstybių narių specifiką ir nepažeidžiant subsidiarumo principo", - pabrėžė EP frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" narys J. Imbrasas.