Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Spalio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 2627282930311 
 2345678 
 9101112131415 
 16171819202122 
 23242526272829 
 303112345 
Naujienos
 
2014 03 24
Rolandas Paksas: „Žemės pardavimas: ES principai ir saugikliai“

Pastarųjų Europos įvykių fone žemės pardavimo užsieniečiams klausimas ir referendumo dėl jo rengimas tampa dar jautresne tema. Atsiranda papildomų paskatų manipuliuoti visuomenės siekiu įvertinti vieną ar kitą reiškinį, vieną ar kitą pasiūlymą. Žemė, ne vieno suvokiama kaip valstybės suvereniteto pagrindas, daugeliui lietuvių tebėra sakralinė vertybė. Daugiau kaip 300 tūkstančių šalies piliečių parašų yra dar vienas patvirtinimas, kad, kalbant apie žemę, negalioja įprasta pirkimo-pardavimo sandorio sąvoka. Šiandien nereikėtų spekuliuoti argumentais, kokių paskatų vedini žmonės pasirašė už tai, kad referendumas įvyktų. Didiesiems kritikams vertėtų prisiminti ir turėti drąsos pripažinti, kad nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo pakankamai daug laiko, kad būtų sudėti tinkami saugikliai visuose teisės aktuose, apsprendžiančiuose žemės pardavimą užsieniečiams. Bet tai nebuvo padaryta ir už nepadarytus namų darbus teks atsakinėti likus po pamokų - referendume. Jį rengti nedraudžia nė vienas Europos Sąjungos teisės aktas ir joks mūsų šalies įsipareigojimas bendrijai. Žemės pardavimo kitos šalies piliečiams saugikliai egzistuoja visose Europos Sąjungos valstybėse. Skiriasi tik tuos saugiklius užtikrinančios institucijos, parduodamos žemės dydžiai. Šie saugikliai neužkerta kelio laisvo kapitalo judėjimui, o tai reiškia - nepažeidžia vieno svarbiausių ES principų. Apie žemės pardavimą diskutuojant su kolegomis iš Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" ir paklausus, ar lietuviams būtų galimybės jų šalyje nusipirkti gabalėlį teritorijos, vadinamos dirbamos žemės sklypu, ne kartą teko išgirsti: teoriškai taip, būtų, bet praktiškai - nepavyktų. Visi sutinka: žemė - tai ne tik turtas, bet ir valstybės teritorija, valstybės vientisumo sąlyga.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, priklausomai nuo vietos valdžios priimtos tvarkos, atskirose žemėse be atskiro leidimo galima įsigyti kai kur tik 15 arų, kai kur - vieną, o kai kur - du hektarus. Prancūzijoje žemės pardavimui taip pat turi pritarti vietinė valdžia. Visoje Europoje akivaizdus faktas: senosios ES šalys savo žemės rinką saugo, įvedusios daugybę saugiklių užsieniečiams, tuo tarpu naujosios narės raginamos ją liberalizuoti. Kodėl mes turėtume tai daryti, jeigu kalbame apie lygių teisių valstybių sąjungą, o ne federaciją, kurioje vienu atveju yra lygūs, o jau kitu atveju - lygesni? Privalu suprasti, kad Lietuvos žemė yra gerokai daugiau negu prekė. Tai ir 1918 metų savanoriams tuometinės jaunos valstybės duoti hektarai.

Tai ir ta žemė, dėl kurios šimtai tūkstančių mūsų tautiečių buvo ištremti į Sibirą ir daugelis iš ten nebesugrįžo. Todėl būtina suprasti ir gerbti žmones, kurie pasisakė už referendumą. Pasisakė ne dešimt ar šimtas, bet daugiau kaip 300 tūkstančių - kaip to reikalauja įstatymas. Reikia gerbti jų valią ir teisėtą reikalavimą, o ne ieškoti būdų, politinių priemonių ir teisinių kabliukų, kaip paminti įstatymą ir žmonių nuomonę. Nes tautos nuomonė ir teisė ją išsakyti referendume yra viena iš sudėtinių laisvės ir demokratijos dalių. Žemės pardavimas užsieniečiams - labai jautrus klausimas daugeliui Lietuvos žmonių, kurių gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su žemės dirbimu. Jie jaučia nuoskaudą dėl kol kas nevykdomo Europos Sąjungos įsipareigojimo suvienodinti tiesiogines išmokas visų bendrijos šalių žemdirbiams. Tokia Europos Sąjungos pozicija suponuoja tam tikrus veiksmus ir draudimo parduoti žemę užsieniečiams siekis gali būti traktuojamas kaip viena iš Lietuvos derybinių pozicijų.

 

Praėjusiais metais, kai dar niekas nekalbėjo apie referendumą, buvo atlikta visuomenės apklausa dėl žemės pardavimo ir ji parodė, kad žemės pardavimo užsieniečiams šalininkų Lietuvoje yra mažuma. Būtent tokią Lietuvos poziciją būtina palaikyti ir ginti derantis su Europos Sąjunos institucijomis. Būtent tokią poziciją mes su EP frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" kolega Juozu Imbrasu ne kartą esame išsakę ir frakcijoje, ir komitetuose, kuriuose dirbame, įvairiose diskusijose Europos Parlamente.