Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Gegužės 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 1234567 
 891011121314 
 15161718192021 
 22232425262728 
 2930311234 
Naujienos
 
2014 04 04
Rolandas Paksas: „Europos Sąjunga šiandien ne tokia, į kokią Lietuva įstojo prieš dešimtmetį“
Lietuva netrukus minės savo buvimo Europos Sąjungos nare dešimtmetį. „Tai - pakankamas laiko tarpas suprasti, kaip gera būti europiečiu ir jaustis lietuviu", - sako Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininkas Rolandas Paksas.

 

Paprašytas apžvelgti savo penkerių metų veiklą Europos Parlamente, jis pirmiausia pastebėjo, kad maloniau yra žvelgti ir projektuoti ateitį, nei nagrinėti praeitį, tad pokalbį ir pradėjome klausimu: Kokią Europos Sąjungos ir Lietuvos joje ateitį matote? Matau stiprią savarankišką valstybę Lietuvą stiprioje Europos valstybių Sąjungoje. Ir viena, ir kita mums yra gyvybiškai svarbu. Ypač šiandienių nerimą keliančių, atvira agresija pulsuojančių įvykių fone vieningos Europos idėja yra aktuali kaip niekad. Vienybė yra mūsų visų stiprybės, saugumo ir, drįsčiau tvirtinti, išlikimo garantas. Tačiau tik tuo­met, jei vienybę suvoksime ne kaip paklusnumą centralizuotam val­dymui, o vienijimosi svarbą suvokiančių lygiateisių valstybių sąjungą. Reikia pripažinti, kad šiandienė Europos Sąjunga yra ne tokia, į kokią Lietuva įstojo prieš dešimt­metį. Viena vertus, pokyčiai neišvengiami, nes keičiasi laikas ir situacija. Kita vertus - tai ir priežastis susimąstyti, kokį kelią turi pasirinkti ES ir jos narės. Europos Sąjunga šiandien stovi kryžkelėje tarp federacinės sąjungos ir nacionalinių valstybių sandraugos, tad apsisprendimas, kuria kryptimi teks eiti, yra neišvengiamas. Už kokį kelią pasisakote Jūs ir frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa", kurios vicepirmininku esate visą penkerių metų kadenciją? Už atsakingą ir demokratišką savarankiškų valstybių bendradarbiavimą. Tai yra vienas svarbiausių mūsų frakcijos prioritetų, kuriam besąlygiškai pritariu. Kaip ir frakcijos nuostatai gerbti žmonių valią, išreikštą referendumuose ir kitais demokratinei visuomenei priimtinais ir įteisintais būdais. Esu įsitikinęs, kad referendumas yra valdžios ir visuomenės dialogas, kuris būtinas, sprendžiant visuomenei svarbius klausimus. Visada pasisakiau už tai, kad žmonėms opūs klausimai - dėl atominės elektrinės statybos, euro įvedimo, žemės pardavimo užsieniečiams - referendumu būtų sprendžiami ir Lietuvoje. Demokratiškai išrinkta valdžia neturi bijoti išgirsti tautos nuomonę ir turi į ją atsižvelgti, spręsdama tautos likimą. Pastaruosius penkerius metus Jums teko gilintis ne tik į Lietuvos, bet ir bendraeuropines problemas. Kaip apibūdintumėte Europos Parlamento darbo specifiką, ko pasigedote šios institucijos veikloje, kas joje stebino? Šios kadencijos europarlamentui teko nemažai išmėginimų. Viena didžiausių pasaulio istorijoje finansų krizė, šio pavasario įvykiai Ukrainoje parodė, kad iš Europos Sąjungos laukiama ne tik pareiškimų, bet ir konkrečių veiksmų, kurių, kaip rodo patirtis, ne visuomet imamasi taip ryžtingai ir operatyviai, kaip visuomenei norėtųsi. Stebino tai, kad nemažą parlamento darbo laiko dalį užėmė dirbtinai kuriamų problemų svarstymas, sakyčiau, perdėtas dėmesys seksualinės orientacijos ir lytiškumo klausimams. To pavyzdys - labai prieštaringai vertinta rezoliucija dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano. Kartu su dar 175 europarlamentarais balsavau prieš šią rezoliuciją, kartu su frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" kolegomis buvome parengę alternatyvų jos projektą. Šiandien daugybę Europos Sąjungos šalių gyventojų kamuoja nedarbas, socialinė atskirtis ir net skurdas. Būtent šių ir kitų rimtų socialinių, ekonominių problemų sprendimui, mano įsitikinimu, pir­miausia turėtų būti nukreiptos visų ES institucijų pajėgos. Be abejonės, šie klausimai nagrinėjami. Prasidėjus krizei, Europos Parlamente buvo įkurtas Specialusis Finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetas. Dalyvavau jo darbe, kartu su kolegomis siūlėme priemones, padėsiančias ateityje užkirsti kelią krizėms ir užtikrinti ekonomikos augimo stabilumą. Dar viena daugelio šalių problema - nemažėjantis korupcijos mastas. Apklausų duomenys rodo, kad net 80 proc. europiečių galvoja, kad korupcija yra didelė valstybių problema. Atsižvelgiant į tai, Europos Parlamente buvo įkurtas Specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas. Buvau frakcijos deleguotas atstovas šiame komitete.

Priimdamas savo galutinį pranešimą dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, komitetas pritarė mano siūlymams suteikti platesnius įgaliojimus planuojamai įsteigti Europos prokuratūrai, kas leistų šiai institucijai efektyviau kovoti su nusikalstamomis veikomis prieš ES finansinius interesus. Komiteto pritarimo sulaukė ir pasiūlymas sukurti kompleksinę pranešimų apie korupcijos atvejus apsaugos sistemą ES lygiu ir plėsti anoniminių pranešimų apie korupcijos atvejus pateikimo galimybes bei diegti konfidencialius pranešimų apie korupciją kanalus. Kurie šios kadencijos Europos Parlamento darbo momentai, jame svarstyti klausimai, Jūsų manymu, buvo svarbiausi Lietuvai? Neabejotinai svarbiausias momentas buvo istorinis Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai. Mums tai buvo labai atsakingas ir labai sėkmingai išlaikytas egzaminas. Lietuva buvo pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, kuriai teko tokia garbė ir kartu pakankamai sunki užduotis. Didžiausias dėmesys pirmininkavimo metu buvo skirtas Rytų partnerystės klausimams, per šį laikotarpį buvo sutarta dėl bevizio režimo Moldovai, pasirašyti kiti svarbūs susitarimai.

Pirmininkaujant Lietuvai, pasiektas susitarimas dėl septynmečio Europos Sąjungos biudžeto. Labai svarbiu laimėjimu laikau tai, kad Lietuva gaus 10 proc. didesnį finansavimą nei iki šiol. Dėl to teko gerokai paplušėti, bet rezultatas to vertas. Labai džiaugiuosi, kad, aktyviai pasipriešinus, Europos Parlamentas nepritarė vadinamajam ACTA susitarimui, kuris sudaro visas sąlygas vykdyti plataus masto interneto vartotojų sekimą, pažeisti asmens privatumą ir jo konstitucines teises. Kartu su frakcijos kolega Juozu Imbrasu parengėme rezoliucijos projektą dėl nepritarimo šiam susitarimui. Kalbant apie kitus Europos Parlamento sprendimus, jų svarbą ir įtaką kiekvienai valstybei narei, tarp jų ir Lietuvai, reikia pastebėti, kad šios institucijos priimtų sprendimų poveikis pajuntamas toli gražu ne iš karto, nes priimtų direktyvų įsigaliojimo ir praktinio įgyvendinimo pradžios kartais tenka laukti ne vienerius metus. Tad tik ateityje turėsime galimybę įvertinti šios kadencijos pasiektų susitarimų, tokių kaip spartesnis tiesioginių išmokų suvienodinimas ES šalių žemdirbiams, didesnio ES struktūrinio fondų finansavimo ir kitų naudą.