Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Rugpjūčio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 30123456 
 78910111213 
 14151617181920 
 21222324252627 
 28293031123 
Naujienos
 
2011 09 23
Maistas su GMO, etiketės – be jų
Įvairiais šaltiniais paremti duomenys rodo: produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) Lietuvoje daugėja. Tačiau tai netapo paskata Seimui apriboti agresyvią šių produktų invaziją į mūsų gyvenimą. Pasiūlytas įstatymo projektas, kuriuo siekta sugriežtinti produktų su GMO ženklinimą, taip informuojant vartotojus ir kartu apsaugant juos, grąžintas tobulinti. O tobulumui, kaip žinia, ribų nėra ir, neabejotina, procesas turi šansų užtrukti. Tuo tarpu iš parduotuvių į mūsų virtuves keliaus vis daugiau produktų su nelemtuoju GMO, apie kurio egzistavimą savo maiste nė nenutuoksime.

 

ią vasarą Europos Parlamentas nutarė, kad bendrijos narės pačios gali apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo jų teritorijose. Taip pat ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų, kad GMO nepateks į kitus produktus ir neišplis iš auginamos teritorijos į kitas šalis. Mūsų Seimas turėjo šansą žengti pirmą žingsnį ta linkme, bet to nepadarė.

 

Ne paslaptis: Europoje ir visame pasaulyje auginama vis daugiau genetiškai modifikuotų kultūrų. Ši tendencija neaplenks ir Lietuvos, šiandien dar pažįstančios natūralaus pomidoro, braškės ar bulvės skonį, bet vis dažniau nežinančios, kokių genų turinčius produktus jos žmonės perka parduotuvėse.

 

O įvertinant šalies pragyvenimo lygį, neabejotina, kad mažesnes pajamas turintys žmonės - o tokių Lietuvoje dauguma - renkasi pigesnį aliejų, margariną, majonezą. Ne vieno jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų. Tik etikėtoje tai nepažymėta, nes nepageidaujamo produkto sudėtyje yra nedaug - mažiau nei 0,9 proc. Tokia riba nustatyta Europos Sąjungos teisės aktais.

 

Tačiau atsakingų institucijų atlikti tyrimai ne kartą parodė, jog ne vieno produkto etiketėje nebuvo nuorodos apie jų gamyboje naudotus genetiškai modifikuotus organizmus net ir tuomet, kai šių organizmų kiekis keliskart viršijo ES teisės aktais nustatytą ženklinimo ribą. O kiek tokių produktų lieka neištirta?

 

Neretai pasigirstantys tikinimai, kad Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje, leidžiami tik daug kartų patikrinti, saugūs produktai, skamba, švelniai tariant, juokingai. Panašiai kaip: neskausmingas smurtas, ramus cunamis ar taikus karas. Kaip galima saugiu vadinti produktą, kurio realaus poveikio niekas dorai nė nežino, nedrįsta arba neturi galimybių apie tai pranešti?

 

Pastangos užkirsti kelią genetiškai modifikuotų produktų plėtrai visoje Europos Sąjungoje susiduria su atkakliu suinteresuotų lobistinių grupių pasipriešinimu. Ar tokio pasipriešinimo įrodymu galima vadinti ir Lietuvos Seimo, nepritarusio įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūlyta sugriežtinti prekybos produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tvarką? Manau, taip. Siūlymas tobulinti įstatymą šiuo atveju prilygo siūlymui atitolinti jo priėmimą.

 

O tai reiškia žalią šviesą vis platesniam GMO įsigalėjimui.

 

Šių organizmų, kurių poveikis žmogaus sveikatai iki galo nėra ištirtas, plitimas neramina 61 proc. europiečių. Lietuvoje dėl to nerimaujančiųjų skaičius, ko gero, būtų gerokai mažesnis vien dėl vyraujančio įsitikinimo, kad didžiosios problemos visada kaupiasi kažkur toli, o mus aplenkia, vien todėl, kad patys dar kažką auginame, kad, galėdami sau leisti, perkame prekę lietuvišką.

 

Mes nepasiduodame nerimui dėl GMO, nes nedaug apie tai žinome. Nes daugelis priversti balansuoti ant skurdo ribos, kuri verčia žmogų žiūrėti ne į produkto sudėtį, o į vienintelę vietą etiketėje - kainą. Nes norint uždirbti bent kiek daugiau negu minimumą, reikia nuolat lėkti, negalvojant apie tolimą ateitį ir galimas genetines modifikacijas. Apmaudžiausia, kad ir tie, kam nereikia lėkti, galvojimą atideda ateičiai. Toks elgesys - nepateisinamas.