Mes klausiame
Ką turėtume statyti Vilniuje?
 
Tvarkos ir Teisingumo partija siekia
 
Apsaugoti Lietuvos žmonių orumą, teisingumą, demokratiją.
Paieška svetainėje
Renginių kalendorius
 <<Lapkričio 2017>> 
 PirAntTreKetPenŠešSek 
 293012345 
 6789101112 
 13141516171819 
 20212223242526 
 27282930123 
Naujienos
 
2011 10 03
Šilumos ūkio pataisos – tik pradžia
Praėjusią savaitę Seime buvo priimtos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Jos įpareigojo šilumos tiekėjus didesniuose nei 50 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose šilumos punktų valdymą ir priežiūrą perduoti gyventojams.

 

- Kaip turėtų būti vertinamos Prezidentės pasiūlytos ir Seime priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos? - „Vilniaus diena" paklausė Vilniaus tarybos nario, buvusio ilgamečio Vilniaus šilumos tinklų vadovo Broniaus Cicėno.

 

- Tai pirmoji pergalė. Tikimės, kad bus priimta ir daugiau pataisų, kurios bus svarstomos trečiadienį. Yra teigiamų poslinkių, siekiant apriboti monopolininką. Sveikintina, kad monopolis griaunamas šilumos punktų priežiūros ir administravimo srityje. Ir tai bematant atsilieps šilumos kainai, ji automatiškai sumažės 2,02 cento už kilovatvalandę. Vilniuje taip bus sutaupyti 29 mln. litų ir tai pajus 75 proc. vilniečių.

 

Šiuo metu į 1 kv. m kainą šilumos punkto priežiūrai įtrauktas 31 centas, nors Vilniaus taryba yra nustačiusi, kad kaina negali viršyti 14 centų.

 

Vienintelis įstatymo trūkumas, kad gyventojai turės šilumos punktus išsipirkti, ir mes su tuo kovojame. Siekiame, kad visa tai būtų perduota žmonėms neatlygintinai.

 

- Tačiau šilumos punktai buvo įrengti už šilumos tiekėjo pinigus. Ar nebūtų sąžininga, kad gyventojai juos išsipirktų?

 

- Jeigu prisiminsime, šilumos punktus šilumos tiekėjai namuose įkūrė už savo pinigus, nes patirdavo milžiniškus karšto vandens ir šilumos nuostolius šilumos trasose. Žmonių tuomet nebuvo paklausta, nori jie to ar ne. Statant šilumos punktus, senieji buvo sugriauti ir žmonėms taip pat už juos niekas neatlygino. Juk daugiabutis priklauso visiems namo gyventojams ir jie turi teisę su juo tvarkytis taip, kaip nori.

 

Manau, visiškai normalu, kad šilumos punktai žmonėms valdyti turi būti perduodami neatlygintinai.

 

- Ar perėmę į savo rankas šilumos punktus žmonės sugebės su jais tvarkytis? Juk čia reikia turėti tam tikrų žinių, įgūdžių?

 

- Taip, įgūdžių reikia, bet dažname name, ypač ten, kur bendrijos, toks žmogus visada atsiranda. O jeigu jo nėra - ne bėda, manau savaitės kursų užtektų apmokyti specialistą tokiam darbui. Galima samdytis kvalifikuotą darbuotoją.

 

Trumpai tariant, viskas priklauso nuo to, kas turi raktus. Svarbiausia, kad šiluma nebūtų reguliuojama nuotoliniu būdu kaip dabar. Tai turi daryti ne tiekėjas, kuris suinteresuotas parduoti kuo daugiau šilumos, bet vartotojas. Juk kaip būdavo pastaruoju metu - kai tik naktis, tuoj radiatoriai pradeda kaisti. O juk miegoti galima ir tuomet, kai namie vėsiau. Dar sveikiau.

 

Ši problema ypač aktuali senesniuose namuose, kur butuose radiatoriai nereguliuojami ir vienintelė išeitis - šilumą reguliuoti šilumos punkte.Trumpai tariant, viskas priklauso nuo to, kas turi raktus.Ir šiuo atveju raktus turi turėti namo gyventojai.

 

- Kas turėtų būti daroma toliau griaunant šilumos ūkio monopolį?

 

- Turi būti atskirti šilumos gamyba, perdavimas ir vartojimas. Elektrinės turėtų pereiti valstybės žinion arba bent jau turėtų būti jos kontroliuojamos. Šitaip būtų galima centralizuotai pirkti kurą ir sutaupyti. O, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė galėtų šildyti ne ežerą, bet tiekti karštą vandenį Vilniaus ir Kauno gyventojams.

 

Be to, svarbu, kad iš įstatymo išnyktų nuomos sąvoka ir šilumos gamintojai nebegalėtų išsinuomoti elektrinių.

 Tvarka ir Teisingumas

B. Cicėnas